Stebuklai

Nuvykus į kaimą pas močiutę, neišvengiamai turi persijungti į “kitos kartos” režimą. Ypač paauglystėje buvau įsitikinęs, kad vyresnių žmonių supratimas yra visiškai kitoks, nes jie gyveno kitaip.  Tačiau ar tikrai Kaunas ir Lietuva prieš 73 metus, 1936 m. rugpjūtį gyveno stipriai kitaip?

Pramogų (ir sąmojo) netruko:

Bulves laikydavo ne duobėje ar kokiam “skladuke”:

Nuo saulės saugodavosi visai ne kefyru:

Rūkydavo maloniai ir skaniai:

Ir santaupas kaupdavo tikrai ne kojinėje:

Rinkodara, skatinanti vartojimą, buvo paremta visai ne kaimynų pletkais:

Lošdavo ne tik kortomis iš guzikų:

Ieškant vietos, prityrimas būdavo tikrai ne paskutinėj vietoj:

Na gerai. Vis dėlto yra vienas esminis skirtumas. Tai atvirumas. Pažiūrėkite, ko kartais mūsų laikų žmonės ieško socialiniuose tinkluose. Atpalaiduojančio masažo, neįpareigojančios draugystės? Nejuokaukite! O tada žmonės daiktus vadino tikraisiais vardais:

Visada mėgau eiti į apleistus kaimo namus ir užlipus “ant aukšto” (kur paprastai būna daug šiukšlių), kapstytis po senus laikraščius (tiesa, daugiausia sovietinius), laiškus ir kitą rašytinį palikimą. Visai atsitiktinai sužinojau, kad kapstytis gali ir nebereikėti. Visų šio įrašo iškarpų šaltinis yra laikraštis Diena. 1936, rugpjūčio 9 dienos (© Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka).