Salomėjos Nėries sąsiuvinio beieškant: (ne)patikrinti faktai apie Oksfordą ir kunigą Juozą Gustą

Pirminiai šaltiniai ir trys prielaidos

Remiantis Juzės Mačiokienės prisiminimais, užrašytais Leono Juozonio ir 1991 m. spalį publikuotais „Tremtinyje” Nr. 19 (52), ji pirmą kartą kunigą Juozą Gustą pamatė „Krasnojarske laidojant ūkininką”. Kartu esant tremtyje, kartą „profesorius pasodino dukrelę [J.Mačiokienės dukrą Laurą Mačiokaitę-Janušauskienę, su kuria vėliau teko pasikalbėti – D.B.] šalia ir pradėjo pasakoti: „profesoriaujant Milano universitete, vienas draugas iš Oksfordo universiteto Anglijoje pasiūlė man susikeisti vietomis”. Po metų „profesoriavimo” J.Gustas „pasiunčiamas” į „Indiją, Deli universitetą, studijuoti pas Rabindranatahą Tagorę senosios sanskrito kalbos”. J.Mačiokienė J.Gustą sutiko tremtyje Krasnojarske. Savo prisiminimuose J.Mačiokienė pamini, kaip J.Gustas ligoninėje priima Salomėjos Nėries išpažintį iš jos paima „storoką juodais viršeliais” sąsiuvinį (toliau – Sąsiuvinį), kurį vėliau perduoda į „geras rankas”, kurių dėka „dienoraštis” atsiduria „Oksfordo universiteto bibliotekos archyve”.

Viktoras Alekna 1995 m. išleistoje „Salomėjos Nėries gyvenimo ir kūrybos metraščio” I-oje knygoje aprašydamas 1945 m. birželio 22 d. įvykius rašo, kad „kai Laurinavičiūtė atsisveikino, SN per ligoninės sese­ris pasikvietė dar vieną patikimą moterį ir paprašė, kad at­vestų gerą kunigą: ji norinti paskutinį kartą prieiti išpažin­ties, priimti kitus sakramentus. Su moterim sutarė, kad kvies kunigą Juozą Gustą. Šis kviečiamas paprašė, kad SN pareikštų savo norą raštu: ir kai SN tai padarė, tada jis sutiko ateiti.”

Viktoras Ašmenskas 2006 m. išleistoje knygoje „KGB spąstuose” rašo, jog „profesorius J. Gustas buvo baigęs studijas Italijoje, per profesūros mainus išvykęs į Londoną, ten apgynęs disertaciją „Sanskrito kalbos palyginimas su lietuvių kalba” ir įgijęs daktaro laipsnį. Kaip premiją jam skyrė negrąžinamą stipendiją aplankyti bet kurį Anglijos imperijos kraštą. J. Gustas pasirinko Indiją”. V. Ašmenskas „sutiko J. Gustą Mordovijos lageriuose. Kun. J. Gustas sakė, kad saugumas mėgino jį užverbuoti ir išsiųsti į Romą. Kai jis atsisakė, buvo areštuotas ir nuteistas. Vėliau autorius vėl sutiko J. Gustą tremtyje – Krasnojarske, kur šis dirbo darbininku, o vėliau organizavo Katalikų maldos namus.”

Nėra žinoma, kokiais šaltiniais remiasi V.Alekna, teigdamas apie J.Gusto apsilankymą ligoninėje pas S.Nėrį, tačiau darytina prielaida, jog šaltinis gali būti tie patys J.Mačiokienės prisiminimai. Tokiu būdu J.Mačiokienė tampa pirminiu ir vieninteliu šaltiniu tiek apie S.Nėries dienoraščio perdavimą J.Gustui, tiek apie J.Gusto „profesoriavimą” Oksfordo universitete. V.Ašmenskas tarsi patvirtina, jog J.Gustas dirbo Anglijoje, tačiau jo prisiminimuose dėl kol kas nežinomų priežasčių Oksfordas tampa Londonu, o profesūros mainai – doktorantūros studijomis, tad šių šaltinių vienas kitą papildančiais laikyti irgi negalima.

Nepaisant paminėtų su J.Gustu tremtyje bendravusių amžininkų prisiminimų išsiskyrimo, jie ir yra vienintelis pagrindas daryti tolimesnes prielaidas, galinčias priartinti prie S.Nėries sąsiuvinio, jei, žinoma, toks apskritai buvo. Pirmoji ir bene labiausiai gandais apipinta prielaida, jog paslaptingasis S.Nėries sąsiuvinis tebėra saugomas Oksfordo universiteto archyvuose, tik niekas ten to Sąsiuvinio kol kas rimčiau neieškojo. Antroji prielaida, nepaneigianti pirmosios, yra priežastinis ryšys tarp tariamo J.Gusto mokslinio darbo Oksfordo universitete (iki jam 1934 m. išvykstant į Indiją) ir Oksfordo universiteto archyvų kaip galimos Sąsiuvinio buvimo vietos. Trečioji ir paskutinė prielaida yra netikslumai amžininkų priminimuose, kad, pavyzdžiui, Oksfordo universitetas iš tiesų buvo pokariu veikęs saleziečių (o J.Gustas buvo vienuolis salezietis) koledžas Cowley (Salesian College in Cowley) ar apskritai bet kuris universitetas ar koledžas Anglijoje, su kuriuo J.Gustas tiesiogiai ar netiesiogiai turėjo ryšių.

Pirmoji prielaida – Sąsiuvinis tebelaukia būti surastas Oksfordo universiteto archyvuose

Prieš kreipdamasis į Oksfordo universitetą, atlikau „namų darbus” – paiešką Oksfordo bibliotekų duomenų bazėje SOLO (Search Oxford Libraries Online) internete. Paieškas pradėjau nuo paprastų raktažodžių „salomėja” ir „nėris”, o baigiau peržvelgimų kone visų šaltinių lietuvių kalba, į archyvą patekusių po 1945 m. Paieška apčiuopiamų rezultatų nedavė.

Bodleian bibliotekų grupę (The Bodleian Libraries) sudaro 26 skirtingos Oksfordo universiteto bibliotekos, kuriomis gali naudotis universiteto darbuotojai, studentai ir kiti skaitytojai. Iš 13 milijonų šiose bibliotekose saugomų knygų ir dokumentų kiek daugiau nei milijonas priskiriami specialiosioms kolekcijoms, tarp kurių yra rankraščiai, archyviniai dokumentai, retos knygos, žemėlapiai, muzikos įrašai ir suskaitmeninti dokumentų rinkiniai. Būtent į Bodleian bibliotekų specialiųjų kolekcijų fondą išsiunčiau užklausimą dėl S.Nėries sąsiuvinio. Fondas savo atsakyme nurodė, jog anksčiau yra gavęs užklausimų apie dienoraštį, ir kad toks dienoraštis niekada nebuvo patekęs į Bodleian bibliotekas.

Antroji prielaida – Sąsiuvinis į Oksfordą pateko per ankstesnius J.Gusto ryšius Oksforde

Darant prielaidą, jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp J.Mačiokienės prisiminimuose minimo J.Gusto „profesoriavimo” Oksforde ir vėlesnio Sąsiuvinio perdavimo į „Oksfordo universiteto biblioteką”, svarbu išsiaiškinti, ar būta kokių nors J.Gusto ryšių su Oksfordu. Ryšius patvirtinus, aktualizuotųsi „antrasis” Oksfordas, galimai saugantis Sąsiuvinį. Atitinkamai tokius ryšius paneigus, atsirastų pagrindas manyti, kad jei nebuvo „vieno” Oksfordo, nebuvo ir „kito”.

1944 m. vasarą rekokupavus Lietuvą, nusileidusi geležinė uždanga visų pirma apribojo ryšius su Vakarų pasauliu. Atmetant versiją, jog Sąsiuvinį į Vakarus „išnešė” partizanai (J.Gusto ryšiai su partizanais – atskiro ir neabejotinai įdomaus tyrimo klausimas), Sąsiuvinio kelias už geležinės uždangos turėjo vienaip ar kitaip remtis esamais ar buvusiais J.Gusto ryšiais su tais, kurie vis dar turėjo galimybių išvykti į Vakarus. Štai saleziečiams Vytėnuose, kur iki pat sulaikymo gyveno ir dirbo J.Gustas, sovietiniai okupantai leido darbuotis iki 1948 m. birželio, tačiau net ir uždarius vienuolyną, saleziečiai tęsė veiklą pogrindyje, o kunigas Jonas Žemaitis, palaikęs slaptus santykius su saleziečiu centru Romoje, vienintelis turėjo teisę išvažiuoti į užsienį.

Taigi, J.Gusto ryšių net ir okupuotoje Lietuvoje, neabejotinai, būta, tačiau tam, kad Sąsiuvinis pasiektų Oksfordą, o jis, anot J.Mačiokienės prisiminimų, jį pasiekė, turėjo būti ryšių ir ten. Kadangi tuose prisiminimuose minimas ir J.Gusto „profesoriavimas” Oksfordo universitete, buvo svarbu tai arba patvirtinti, arba paneigti.

Gavęs neigiamą atsakymą iš Oksfordo universiteto bibliotekos archyvo dėl Sąsiuvinio, pasiteiravau apie J.Gusto darbą universitete. Iš tuo metu turėtos informacijos dariau prielaidą, kad, jei J.Gustas dirbo universitete, tai turėjo būti apytiksliai 1931-1932 m., tai yra, prieš jam 1933 m. baigiant studijas Grigaliaus universitete ir juo labiau 1934 m. išvykstant į Indiją. Oksfordo universiteto archyvuose buvo atlikta su J.Gusto susijusių įrašų paieška šiuose fonduose:

• archyviniuose mokslo darbuotojų sąrašuose;
• universiteto kalendoriuose, apimančiuose 1931-1932 metus ir keletą skirtingų tuo metu universitete egzistavusių fakultetų;
• 1891-1932 m. į universitetą priimtų darbuotojų kortelėse;
• orientalistikos studijų fakulteto tarybos (angl. the Board of the Faculty of Oriental Studies) 1930-1932 m. vykusių susitikimų dienotvarkėse ir konspektuose (angl. minutes and agenda papers of meetings).

J.Gusto pavardės nepavyko rasti nė viename iš išvardintų fondų.

Apie savo mokslinę ar bet kokią kitokią veiklą Oksforde ar apskritai Jungtinėje Karalystėje J.Gustas neužsimena ir tardomas KGB. Lietuvos ypatingajame archyve saugomoje J.Gusto ir kitų baudžiamosios bylos (LYA, f. K-1, ap. 58, b. 46373/3) 1946 m. rugsėjo 18 d. tardymo protokole J.Gustas nurodė, jog 1929 m. įstojo į saleziečių vienuolyną ir išvyko į Italiją, kur vienuolyne išėjo visą gimnazijos kursą italų kalba, 1926 m. išvyko į Turiną (Toriną), kur 1929 m. baigus filosofijos studijas buvo paskirtas graikų, lotynų ir italų kalbų dėstytoju saleziečių vienuolyne (Vila) Perosa mieste (netoli Turino). Nuo 1931 m. rudens J.Gustas priimamas į Grigaliaus universiteto teologijos fakultetą Romoje. Jį baigė 1934 m., gavo licenciato laipsnį ir profesoriaus vardą ir buvo nukreiptas į Indiją, kur Šilongo mieste dėstė teologiją dvasinę seminariją. Po „išmokimo tobulai anglų kalbos”, 1935 m. J.Gustas tuo pačių metu vykdė vietinės gimnazijos šeimininko pareigas. 1938 m. išvyko iš Indijos ir 1939 m. pradžioje atvyko į Lietuvą, kur buvo paskirtas parapijos klebonu Saldutiškyje.

Jurbarko krašto muziejuje saugomi iš Vytėnų (Jurbarko raj.) mokyklos muziejaus (tiek mokykla, tiek muziejus – likviduoti) perimti eksponatai, tarp kurių – J.Gusto autobiografijos mašinraštis, rašytas anksčiausiai 1939 m. Joje J.Gustas nurodo, kad 1923 m. išvažiavo į Italiją, Este (Padua regionas) mieste esančią saleziečių Collegio Manfredini kolegiją, kurią baigė 1925 m. Vėliau persikėlė į Torine esantį Valsalice licėjų, kur trejus metus studijavo filosofiją, o baigęs studijas dar trejus metus atliko praktiką Torino saleziečių amatų mokyklos šaltkalvių ir stalių skyriuje. Netrukus po atliktos praktikos Torino tarptautiniame saleziečių institute (Istituto Internazionale Don Bosco) persikėlė į Romos Grigaliaus universitetą (Universitetas Gregoriana), kurį baigė 1934 m. ir gavo teologijos licenciato laipsnį. Tais pačiais metais paskirtas į Indijos Assam valstiją, kur dirbo Šilongo saleziečių amatų mokykloje. 1939 m. metais buvo parkviestas į Lietuvą vadovauti Saldutiškio saleziečių įstaigai.

Nepaisant tam tikrų nesutapimų, paties J.Gusto užrašyta biografija ir tardymo protokole esantys faktai didesne apimtimi sutampa. Svarbiausia detalė yra tai, jog 1931-1934 m. J.Gustas studijavo Grigaliaus universitete Romoje, o iš ten išvyko į Indiją ir nei studijų metu, nei prieš ar po jų nebuvo išvykęs nei į Oksfordą, nei į Angliją apskritai. Net manant, kad dėl tam tikrų priežasčių J.Gustas negalėjo ar nenorėjo minėti Oksfordo universiteto tardytojui, nėra jokio racionalaus paaiškinimo, kodėl jis to nebūtų paminėjęs biografijoje, spausdintoje sava rašymo mašinėle dar laisvoje Lietuvoje.

Trečioji prielaida – Sąsiuvinis pateko į Angliją, bet ne į Oksfordo universitetą ir ne tiesiogiai per J.Gustą

Nepavykus aptikti nei Sąsiuvinio Oksfordo universiteto archyvuose, nei jokių J.Gusto pėdsakų Anglijoje, nors ir mažai tikėtina, tačiau neatmestina, jog amžininkų „Oksfordo universitetas” iš tiesų galėjo būti kita mokymo įstaiga Oksforde ar kitame Anglijos mieste ir su ta įstaiga J.Gustas turėjo turėti tiesioginių ar netiesioginių ryšių.

Nuo pat 1923 m. J. Gusto išvykimo į Collegio Manfredini saleziečių kolegiją Italijoje, visa tolimesnė jo veikla iki tremties buvo susieta su saleziečiais. Dėl šios priežasties tikėtina, jog jei Sąsiuvinis J.Gusto į Angliją buvo perduotas, tai padaryta per saleziečius, ir, neatmestina, į vieną iš Anglijoje tuo metu veikusių saleziečių įstaigų.

Romoje esantį centrinį saleziečių archyvą (Archivio Salesiano Centrale) sudaro trys atskiri archyvai: einamasis, istorinis bei fotografijų ir audiovizualinių kūrinių. Dalis šių archyvų saugomų dokumentų, tarp jų – saleziečių biografijos, preinami viešai. 1969 m. išleistame biografiniame saleziečių leidinyje (E. Valentini, et al., Dizionario biografico dei salesiani, Ufficio Stampa Salesiano, Torino, 1969) rašoma, kad dėl savo puikių savybių, dorybių ir neįprasto išradingumo J. Gustas 1934 m. skiriamas teologijos ir sakralinio rašto profesoriumi Šilongo saleziečių seminarijoje Assam valstijoje Indijoje.

Kreipiantis į centrinį saleziečių archyvą, buvo svarbu sužinoti, ar jo fonduose yra saugomas Sąsiuvinis, o, jei ne, aiškiau suprasti ir įsivertinti perspektyvą jo ieškoti seniai duris užvėrusio saleziečių Cowley koledžo Oksforde archyvuose (Salesian College in Cowley veikė 1945-1975 metais). Archyvas jokių dokumenų apie Sąsiuvinį nerado. Buvo patarta kreiptis į šiuo Battersea saleziečius. Pastarieji patikslino, kad saleziečių koledžas Battersea (Salesian College in Battersea) buvo evakuotas į Cowley Antrojo pasaulinio karo metu iki 1945 m. Koledžas galiausiai buvo likviduotas 2011 m., siekiant atlaisvinti vietos būsimam John Bosco koledžui. Visi oficialūs ar istoriniai archyviniai dokumentai turėjo būti perduoti Boltone esantiems provincijos namams (Provincial House). Buvo iškelta prielaida, kad jei Sąsiuvinis Cowley buvo, tai jis turėjo būtų perduotas būtent ten ir pasiūlyta kreiptis į saleziečių provincijolą (Provincial Secretary). Pastarasis patvirtino, kad 1970 m. Oksfordo saleziečių bendruomenės nebeliko, o Battersea bendruomenėje vyko reikšmingi pokyčiai, tarp jų – istorinio bendruomenės pastato nugriovimas. Dėl šios priežasties beveik nėra informacijos, kokie dokumentai buvo saleziečių saugomi Oksforde 1940-1950 m., tačiau faktas, kad tarp išlikusių dokumentų Sąsiuvinio nėra.

Vietoj išvadų

Ar Sąsiuvinio nėra Oksfordo universiteto archyvuose? Galima gana pagrįstai teigti, kad nėra, bent jau tokiu pavidalu, kuris mums yra žinomas.

Ar J.Gustas profesoriavo Oksforde? Remiantis keliais nepriklausomais šaltiniais galima pagrįstai teigti, kad ne.

Ar J.Gustas sakė netiesą? Aiškaus atsakymo į šį klausimą nėra, nes nėra išlikusių paties J.Gusto rašytinių liudijimų apie Sąsiuvinį. Remiamasi tik dviejų amžininkų pasakojimais, užrašytais praėjus mažiausiai 33 metams (J.Gustas mirė 1958 m., pokalbis su J.Mačiokienė užrašytas 1991 m., V.Ašmensko knyga „KGB spąstuose” išleista 2006 m.) nuo įvykių. Kita vertus, išlikusi J.Gusto autobiografija sudaro prielaidas abejoti amžininkų prisiminimų dėl galimo J.Gusto profesoriavimo Oksforde tikslumu.

Ar Sąsiuvinio apskritai nebuvo? Sunku pasakyti. Šis straipsnis nagrinėja tik galimą Sąsiuvinio kelionę per J.Gustą ir saleziečius.

Kur dar galima ieškoti Sąsiuvinio? Lieka nenagrinėta galimas Sąsiuvinio kelias per J.Gustą ir partizanus bei jų ryšininkus, su kuriais J.Gustas aktyviai palaikė ryšius iki pat suėmimo 1946 m., visų pirma – su Lietuvos išlaisvinimo tarybos (LIT) nariais Juozu Kazlausku-Vanagu ir Vytautu Mureika-Tauru. Neatmestinas Sąsiuvinio kelias ir per LIT taip pat priklausiusį Juozą Albiną Lukšą, tačiau apie pastarojo ryšius su J.Gustu trūksta duomenų.

Kelias ieškant J.Gusto ir Sąsiuvinio pėdsakų: svarbesni atradimai, mintys, pokalbiai, susirašinėjimai ir dokumentai

2021 m. vasario 24 d.

2021 m. vasario 19 d. Portale bernardinai.lt pasirodė mano krikšto mamos Reginos Vyšniauskienės ir Viktorijos Daujotytės straipsnis „Kunigas Juozas Gustas ir Salomėjos Nėries sąsiuvinis”. Apie S.Nėries sąsiuvinį iki tol buvau girdėjęs tik fragmentiškai. Istorija įtraukia ir nebepaleidžia. Parašau laišką Reginai, keliu šiuos klausimus:

1. Galbūt tau ar kam kitam iš tavo aplinkos yra tekę vartyti Juozo Gusto baudžiamąją bylą, greičiausiai saugomą LYA? Jei taip, įdomu, ar ten jis yra klausiamas apie SN, galbūt tardomas įvardija partizanus ar kunigus, su kuriais palaikė ryšį?
2. Galbūt tau yra žinoma, ar kas nors oficialiai ar neoficialiai yra kreipęsis į Oksfordo universiteto biblioteką?
3. Galbūt tau yra žinoma, kodėl kalbama apie JAV „esantį” Oksfordo universitetą, kai New York yra tik vienas šio angliškojo universiteto padalinys? Ar tai tik todėl, kad SN motina gyveno JAV? Juk V.Gustas porą metų dirbo Oksforde Anglijoje?
4. Galbūt žinai, ar kiek nors plačiau tikrintas galimai nugirstas J.A.Lukšos teiginys dėl partizanų galbūt saugotų SN rankraščių? Čia pagelbėtų J.Gusto, kaip partizanų ryšininko, slapyvardžio žinojimas, jei jis, žinoma, su perdavimu apskritai kaip nors susijęs.

2021 m. kovo 5 d.

Išsiunčiu paklausimą į Oksfordo universiteto archyvus. Ištrauka iš laiško:

I am looking for a notebook that belonged to the famous Lithuanian poet Salomėja Neris (1904-1945) and is known to be delivered to one of the Oxford University archives some time after June 1945. The notebook is supposed to be in black covers and should contain the poet’s important messages, which she wanted to leave to the Lithuanian nation as one of her premortal desires.

On 8th June 1945 Salomėja Nėris (Nėris is her pseudonym; her maiden surname is Bačinskaitė, marital surname Bučienė) was hospitalized in the Red Cross (Raudonojo Kryžiaus) hospital in Kaunas, Lithuania. Worsening her health and no breakthrough in treatment, S.Nėris was transported with a jet to a hospital in Moscow on 25th June 1945. Two weeks later, on 7th July, she passed away.

Viktoras Alekna in his documentary “Salomėjos Nėries gyvenimo ir kūrybos metraštyje” (1995) writes that on 22th June S.Nėris asked to find and send her “a good priest”. According to the book, on the evening of 25th June, the priest Juozas Gustas (1906-1958) met S.Nėris in the hospital, where she made a confession, accepted communion and asked the priest to take the notebook with her “words to the nation”. J.Gustas took the notebook and promised “to save it for the people”.

Juzė Mačiokienė in her memoirs about S.Nėris and J.Gustas, recorded by Leonas Juozonis and published in the newspaper “Treminys” (Nr. 19 (52), October 1991), states that J.Gustas, while on professorship in the University of Milan, got an offer from his friend to exchange the professorships with him and this is how he ended up on a professorship in the University of Oxford. There he spent a bit more than a year before he left to study the Sanskrit language in the Delhi University in India in 1932. The memoirs tell a similar story about the day J.Gustas visited S.Nėris in the hospital in Kaunas: S.Nėris “took from the pillow a somewhat thick notebook in black covers and asked to publish this diary as her last desire. She knows that Lithuania has cursed her, but believes that the curse will be removed from her once the diary is read”. J.Gustas then “put the notebook into a bag on his breast and brought it home” and later “gave the diary into the good hands to bring it to the University of Oxford”, asking “not to forget it and when it becomes possible tell to anyone that this diary from Salomėja Nėris resides in the Oxford University library archive”.

J.Gustas was arrested by the KGB on 25th August 1946 and later exiled to Krasnoyarsk labor camp for ten years. He died there in 1958. J.Gustas was a godfather and a close family friend to my godmother Regina Janaudytė-Vyšniauskienė (born in Krasnoyarsk in 1956).

I have conducted various online searches in SOLO as well as Bodleian Archives & Manuscripts, but did not find the respective notebook. I was also not able to find any references in the Lithuanian research papers or media about previous enquiries to any of the Oxford University archives with respect to the notebook. I would therefore be grateful for any combination of the following: confirmation that such notebook ever existed in your archives; digital copies of the notebook; information about previous enquiries and the outcome if there were any; recommendation where to look for the notebook if it does not exist in your archives.

Netrukus gaunu nieko gero nežadantį atsakymą:

Thank you for your enquiry. I’m afraid the notebook you are looking for is not held by the University Archives as we collect and preserve the administrative records of the University and its departments.

If you have not already done so, you may like to search the Bodleian Archives and Manuscripts catalogue available online at https://archives.bodleian.ox.ac.uk/. If you have any problems with this or further enquiries, please contact colleagues in Special Collections at [email protected].

Padėkoju už atsakymą ir patikslinu, ką jau esu nuveikęs:

Thank you for your prompt reply. It is indeed very useful to know that University Archives only preserve administrative records. Based on your advice, I have performed multiple searches in the Bodleian Archives and Manuscripts catalogue. Unfortunately I haven’t found any relevant records and thus sent an enquiry to the email address you wrote.

One additional hypothesis that came into my mind is a possibility that the preservation of the notebook may have been directly or indirectly related to the Juozas Gustas’ employment in the University of Oxford around 1931-1932. For instance, it is not completely unlikely that the handbook was handed not directly to one of the university archives, but to one of his former colleagues instead. In other words, knowing more about Juozas Gustas employment (department, colleagues, etc) in the university could potentially give more context to the present set of unknowns around the handbook. Would it perhaps be possible to get such information? I assume employment information should belong to the area of administrative records you mentioned in your previous email.

Papildomai išsiunčiu paklausimą į Weston biblioteką, kurioje yra saugomos Oksfordo univeristeto Bodleian bibliotekų specialiosios kolekcijos.

2021 m. kovo 10 d.

Pasiekia nekokios naujienos iš Oksfordo universiteto archyvo dėl Gusto:

Further to our correspondence last week, I have now had a chance to consult some of our finding aids and material on site. I have searched our catalogue and there is no academic staff file for Juozas Gustas. I have also searched the University Calendars that cover 1931-2 checking the names of members of the several Faculties and of faculty lecturers but could find no entry for Gustas. I’m afraid without knowing his field of interest, department or the faculty he might be connected with, it is impossible to search further in the Calendar.

I have also checked the card index of those who matriculated (ie were admitted to the University) between 1891 and 1932 but again without success. I’m afraid I can find no record of Gustas within University Archives records. It may be that he had an association with a particular college or held a college post which we would not have details of as we only hold records of University appointments.

I am sorry not to be able to help you further on this occasion.

Neprarandu vilties ir išsiunčiu patikslinimą su informacija, kurią tam momentui žinojau apie Gusto studijas po Italijos:

Thank you for your thorough investigation! It is indeed a bit strange that there are no records about his stay in the university.

One source I recently found tells that Juozas (in other sources his name is Juozapas which is a full version of Juozas) Gustas, after completing studies in Italy, moved to London for a professorship exchange, where he defended a dissertation „Comparing a Sanskrit Language with a Lithuanian Language” (this is a literal translation from Lithuanian) and got a doctoral degree. It is also stated that he received a non-refundable scholarship to visit any British territories and he chose to visit India. This is not entirely in line with other sources, but at least suggests that his research interests should have been the Sanskrit language. Another Italian source also confirms that Juozas Gustas attended Oxford, Milan and Delhi universities.

I hope this could help to narrow down the possible university departments he was part of.

2021 m. kovo 11 d.

Ateina atsakymas iš Oksfordo universiteto archyvo:

Thanks for this and the additional information. If Gustas was involved with the study of a Sanskrit language, then he may have had an association or links with the Faculty of Oriental Studies.

If you believe he was in Oxford for just one year, 1931-2, then it seems unlikely he held a teaching post for such a short period, though I am unaware of how college posts may operate. As he was not a matriculated member of the University (as mentioned before that he does not appear in the card register of those who matriculated between 1891 and 1932), then if he was in Oxford, it may have been on a personal, more casual basis rather than in the employment of the University or one of the colleges.

We do hold some records of the Faculty of Oriental Studies. We have agenda papers of meetings of the Board of the Faculty, though I think it most unlikely there will be mention of him there. However, I will have a look when I am next on site which will be next Wednesday 17th March and reply to you then. If there is no mention of him there, then I think there are no more avenues in the University Archives to look.

Atsakau padėkodamas už nuorodą dėl orientalistikos studijų:

Thank you for your comprehensive reply. Your hypothesis about a possible association or links with the Faculty of Oriental Studies sounds promising. If you have an opportunity to check the papers of meetings of the Board of the Faculty, that would be great. From my side, I would try to reach out the Faculty of Oriental Studies and ask if they have their own archives.

Netrukus pasiekia žinia ir iš Bodleian – biblioteka nežino nieko apie Nėries sąsiuvinį:

Many thanks for your email.

Yes, I have heard of this notebook and have answered enquiries relating to its whereabouts in the past.

I am afraid that as far as I know there is no record of it ever having been acquired by us here at the Bodleian Library.

You may wish to contact the Taylor Institution Library: https://www.bodleian.ox.ac.uk/taylor. But I am afraid that I do not believe that it is held there either.

I’ll copy to a curatorial colleague for her information.

I am sorry not to be able to provide any more positive information.

Gaunu klausimu dėl J.Gusto galimo profesoriavimo viename iš Oksfordo koledžų:

Do you know whether Juozas Gustas belonged to one of the Oxford colleges when he held a professorship here? Most of the colleges have an archive (see https://oac.web.ox.ac.uk/#/) and I would suggest enquiring at the relevant college.

Atsakant tenka kartotis ir remtis tik tais vieninteliais amžininkais:

I believe it is important to emphasize that there is no direct relationship between Juozas Gustas’ professorship (if any) at one of the Oxford colleges and a handover (if any) of the notebook as the former should have happened in around 1931-1932, whereas the notebook should have handed over to one of the archives in 1945 or much later, thus there is at least a gap of 13 years. Another important fact is that Juozas Gustas himself did not leave the occupied Lithuania after 1944, suggesting that the notebook was handed over to a third person that later delivered it to the University of Oxford. Therefore the only realistic link between the two is either that the handbook was delivered to/via one of Juozas Gustas former colleagues and/or on behalf of him.

One documentary source tells that Juozas (in other sources his name is Juozapas which is a full version of Juozas; Joseph in English) Gustas, after completing studies in Italy, moved to London for a professorship exchange, where he defended a dissertation „Comparing a Sanskrit Language with a Lithuanian Language” (this is a literal translation from Lithuanian) and got a doctoral degree. It is also stated that he received a non-refundable scholarship to visit any British territories and he chose to visit India. This is not entirely in line with the other sources I am aware of, but it at least suggests that his research interests should have been the Sanskrit language. Anna Petre from Oxford University Archives believes this could suggest that Juozas Gustas may have had an association or links with the Faculty of Oriental Studies.

Archyvas geranoriškai pasiūlo patikrinti papildomai:

Thank you for this. Owing to the current situation with the covid-19 pandemic, we are working from home so I am unable to consult the various sources we have which would confirm if Juozas Gustas held a particular position in Oxford or was a student here and which also might identify if he had an association with a particular college or department.

There is a plan to return to limited time working on site next week, so I hope to be able to investigate this for you next Wednesday and will reply to you again then.

Padėkoju ir laukiu žinių.

2021 m. kovo 15 d.

Išsiunčiu prašymą Lietuvos ypatingajam archyvui (LYA) pateikti svarbiausius dokumentus iš Broniaus Paukščio, Juozo (Juozapo) Gusto ir kitų baudžiamosios bylos LYA, f. K-1, ap. 58, b. 46373/3.

2021 m. kovo 17 d.

Ateina atsakymas iš Oksfordo universiteto archyvo dėl su paieškos orientalistikos studijų fakulteto archyvuose rezultatais:

I have now had the opportunity to look at the minutes and agenda papers of meetings of the Board of the Faculty of Oriental Studies which cover the period 1930-32 (our reference FA 4/14/1/2 and FA 4/14/2/1). Unfortunately I have been unable to find any reference to Juozas Gustas or to any visiting academic with a similar background. The only possibility I could find within these records which could offer a suggestion as to why he may have been in Oxford was that there was a meeting of the International Congress of Orientalists in Oxford in 1931. We have no records of this within the University Archives as it was not administered by the University.

As I have been unable to find any reference to Juozas Gustas in any of the records we hold, I’m afraid I am unable to help you further with your enquiry.

I hope you track down the notebook and good luck with your continued research

Tenka padėkoti ir bent jau kuriam laikui užversti Oksfordo universiteto puslapį:

Thank you for taking a closer look at the minutes and agenda papers of meetings of the Board of the Faculty of Oriental Studies. The fact that you were unable to find any records of Juozas Gustas in this and other archives suggests that his stay (if any) in the University of Oxford was not a regular one and existing documentaries about it can be misleading.

I have found an article about Juozas Gustas, which mentions his autobiography written no earlier than year 1938. Unfortunately, a museum that held this document was closed a few years ago, but got in touch with another museum that could have inherited collections of interest. I have also sent an inquiry to the Lithuanian special archive asking for copies from his KGB criminal proceedings with a hope that he could have mentioned his links to the University of Oxford to the Soviet interrogators. I hope you don’t mind if I approach you again in a week or two if some concrete data about Juozas Gustas’ ties with Oxford appears.

I would like to thank you once again for your help. The research you did is an important step going forward.

Paskutinis ačiū ir iš Oksfordo:

Thanks for this. Yes of course, please do get back in touch if you find further information or evidence which may help or direct us in any further search for Juozas Gustas.

2021 m. kovo 19 d.

Iš laiško tėčiui:

Pasirodo, kad Vytėnų (Jurbarko raj.) mokyklos muziejuje (tiek mokykla, tiek muziejus – likviduoti, apie tai ir dar daug medžiagos apie J.Gustą suradau Versmės knygoje apie Saldutiškio valsčių) buvo saugotas J.Gusto autobiografijos mašinraštis, rašytas anksčiausiai 1938 m. Jis yra būtinas patvirtinti arba paneigti kitus šaltinius dėl J.Gusto ryšių su Oksfordu, mat su pastaraisiais apsikeista jau nemažai laiškų, tačiau ten kol kas nepavyksta aptikti jokių kunigo pėdsakų. Teko sukontaktuoti su Pilies kaimo bendruomene aiškinantis, kam buvo perduoti Vytėnų mokyklos muziejaus eksponatai. Deja, perėmėjų ne vienas, tad tikiuosi, kad būtent Jurbarko krašto muziejui perduota autobiografija. Turėtų paaiškėti kitą savaitę.

2021 m. kovo 25 d.

Atkeliauja atsakymas iš LYA dėl J.Gusto baudžiamosios bylos:

Investuoju beveik 44 eurus į Lietuvos istoriją ir netrukus gaunu archyvo atsakyme minimų puslapių iš baudžiamosios bylos kopijas. Jas iš karto persiunčiu tėčiui.

Galima tik spėlioti, kas buvo tuose 35 sunaikintuose „antisovietinio turinio susirašinėjimo” lapuose, tačiau nėra pagrindo manyti, jog tai – Sąsiuvinis.

2021 m. balandžio 13 d.

Susiskambinu su Jurbarko rajono kraštotyrininke Regina Kliukiene. Atsiranda viltis surasti J.Gusto autobiografiją. Vėliau R.Kliukienė pasidalina viena 1932 m. J.Gusto nuotrauka bei savo straipsniu apie J.Gustą, parengtu minint 115-ąsias J. Gusto gimimo metines.

2021 m. balandžio 21 d.

Pagaliau gaunu Juozo Gusto autobiografiją! Jos paieškos vertos detektyvo, atskiro pasakojimo ir padėkų geriems žmonėms, padėjusiems ją surasti.

Deja, autobiografijoje neminimas ne tik Oksfordas, bet ir Anglija apskritai.

2021 m. balandžio 29 d.

LRT radijo laidoje „Keturi milijonai” pasidalinau savo atradimais apie J.Gustą ir Sąsiuvinį.

2022 m. sausio 4 d.

Gaunu kvietimą iš LRT radijo sudalyvauti laidoje apie Sąsiuvinį. Nedrąsiai sutinku. Suprantu, kad norėdamas bent kiek užtikrintai kalbėti apie pirminį šaltinį, privalau pasikalbėti su Juzės Mačiokienės dukra Laura Janušauskiene. Regina padeda sutarti dėl pokalbio. Iš vakaro Laurai išsiunčiu laišką:

Miela Laura,

esu Džiugas Baltrūnas, Reginos Janaudytės-Vyšniauskienės krikšto sūnus. Šiek tiek domiuosi dingusio Salomėjos Neries sąsiuvinio istorija ir jau kuris laikas norėjau jūsų pasiteirauti apie vieną su jumis, jūsų mamyte bei kunigu Juozu Gustu susijusiu epizodu.

Šiandien, išsiuntęs jums žinutę per Messenger, susisiekiau su Regina ir labai apsidžiaugiau sužinojęs, kad ryt (trečiadienį) jums galėsiu paskambinti (Regina parašė jūsų telefono numerį). Nors matau, kad mano žinutę, siųstą per Messenger, perskaitėte, ją darkart rašiau čia, pateikdamas šiek tiek papildomos informacijos.

Jūsų mamytės prisiminimuose, užrašytuose Leono Juozonio ir 1991 m. paskelbtuose Tremtinyje, rašoma: „Kartą atėję padėjo kelis kilogramus mėsos ir žuvį, sakydami, kad tai mano dukrelei Laurai. Laurutė skundėsi, kad sunku lietuviškai mokytis. Tada profesorius pasisodino dukrelę šalia ir pradėjo pasakoti: „Profesoriaujant Milano universitete, vienas draugas iš Oksfordo universiteto Anglijoje pasiūlė man susikeisti vietomis. Sutikau. Profesoriavau jau antrus metus Oksforde, ir vėl man nusišypsojo laimė. Pasiunčia mane į Indiją, Deli universitetą, studijuoti pas Rabindranathą Tagorę senosios sanskrito kalbos.“

Paskyriau šiek tiek laiko pasidomėti, kada ir kokiomis aplinkybėmis Juozas Gustas profesoriavo ar užėmė kitas pareigas Oksfordo universitete. Tuo tikslu susisiekiau su Oksfordo universiteto ir bibliotekos archyvais – jų duomenimis, Juozas Gustas niekuomet nebuvo nei universiteto darbuotojas, nei stažuotojas. Tačiau bene svarbiausiu dokumentu tapo surasta paties Juozo Gusto autobiografija, užrašyta tarp 1939 ir 1944 metų. Joje Oksfordo universitetas nėra minimas. Nieko, kas būtų susiję su Anglija, J.Gustas nemini ir 1946 m. tardomas sovietų saugumo, nors jiems gana išsamiai ir sutinkamai su autobiografija papasakoja apie savo veiklą Italijoje ir Indijoje.

Vienintelis man žinomas kitas šaltinis, kuris užsimena apie J.Gusto ryšius su Anglija, yra Viktoras Ašmenskas, kuris savo knygoje „KGB spąstuose“ rašo: „Profesorius J. Gustas buvo baigęs studijas Italijoje, per profesūros mainus išvykęs į Londoną, ten apgynęs disertaciją „Sanskrito kalbos palyginimas su lietuvių kalba” ir įgijęs daktaro laipsnį. Kaip premiją jam skyrė negrąžinamą stipendiją aplankyti bet kurį Anglijos imperijos kraštą. J. Gustas pasirinko Indiją. Grįžęs į Lietuvą tarybinės valdžios metais, matyt, labai neįtiko valdžiai. Buvo užvesta byla, ir rengiamasi jį suimti.“

Mano prielaida yra tokia, kad jūsų mamytės prisiminimai yra vienintelis pirminis šaltinis, kuriame kalbama apie Juozo Gusto profesoriavimą Oksfordo universitete. Kadangi, kaip rodo mano surinkti duomenys, taip greičiausiai nebuvo, norėjau jūsų paklausti, galbūt jūs pati ką nors atsimenate, ką jums sakė Juozas Gustas tuomet, galbūt apie tai esate kalbėję su mamyte? Ar negalėjo būti taip, kad Oksfordas tuomet turėjo simbolinę ar sutartinę prasmę ir iš tiesų reiškė visai ką kitą? Gal tai kaip nors gali būti susiję su J.Gusto ryšiais su Lietuvos išlaisvinimo taryba ir jos nariais (Juozu Kazlausku-Vanagu, Vytautu Mureika ir kitais)?

Įminus Oksfordo mįslę būtų galima pasistūmėti bandant atsakyti į klausimą, kurgi iš tiesų iškeliavo S.Neries sąsiuvinis.

Be autobiografijos, prie šio laiško papildomai prisegu kelis puslapius iš J.Gusto tardymo protokolų (LYA, f. K-1, ap. 58, b. 46373/3), kur jis pasakoja apie savo biografiją ir šiame kontekste svarbiausių bylos fragmentų vertimą į lietuvių kalbą (išvertė mano tėtis), taip pat kraštotyrininkės Reginos Kliukienės parengtą straipsnį apie J.Gustą ir vieną 1932 m. nuotrauką.

Papildomi svarbesni šaltiniai:

• Tremtinys, nr. 19 (52), 1991 m. spalis [https://www.lpkts.lt/sites/default/files/52.pdf], p. 2
• Lietuvos valsčiai. Saldutiškis [https://www.versme.lt/e_knygos/Saldutiskis.pdf], p. 334-338
• Viktoras Ašmenskas. KGB spąstuose [http://www.partizanai.org/failai/html/kgb_spastuose.htm]
• Draugas, 2000 m. gruodžio 22 d. [http://www.draugas.org/archive/2000_reg/2000-12-22-DRAUGAS.pdf], p. 4

Nekantrauju pasikalbėti su jumis ryt.

2022 m. sausio 6 d.

LRT radijo laidoje „10-12” apie J.Gustą ir Sąsiuvinį kalbamės su Laima Kreivyte ir Živile Kropaite-Basiule.

2023 m. balandžio 17 d.

Kapstantis po saleziečių istoriją, atrandu faktą, jog būta saleziečių koledžo Oksforde. Pagaliau atsiranda tam tikra logiška versija, ką J.Gustas turėjo omenyje, minėdamas Oksfordo universitetą. Parašau laišką centriniam saleziečių archyvui į Italiją.

Dear Petr,

I am Džiugas Baltrūnas, a software engineer and a PhD from Lithuania, currently living in Norway. I am looking for a notebook that belonged to the famous Lithuanian poet Salomėja Neris (1904-1945). The notebook is supposed to be in black covers and should contain the poet’s „important message”, which she wanted to leave to the Lithuanian nation as one of her premortal desires.

On 8th June 1945 Salomėja Nėris (Nėris is her pseudonym; her maiden surname is Bačinskaitė, marital surname Bučienė) was hospitalized in the Red Cross (Raudonojo Kryžiaus) hospital in Kaunas, Lithuania. Worsening her health and no breakthrough in treatment, Nėris was transported with a jet to a hospital in Moscow on 25th June 1945. Two weeks later, on 7th July, she passed away.

Viktoras Alekna in his documentary “Salomėjos Nėries gyvenimo ir kūrybos metraštyje” (1995) writes that on 22th June Nėris asked to find and send her “a good priest”. According to the book, on the evening of 25th June, the priest Juozas Gustas (1906-1958) met S.Nėris in the hospital, where she made a confession, accepted communion and asked the priest to take the notebook with her “words to the nation”. J.Gustas took the notebook and promised “to save it for the people”. J.Gustas was arrested by the KGB on 25th August 1946 and later exiled to Krasnoyarsk labor camp for ten years. He died there in 1958.

Juzė Mačiokienė in her memoirs about Nėris and Gustas, recorded by Leonas Juozonis and published in the newspaper “Treminys” (Nr. 19 (52), October 1991), tells about the day Gustas visited Nėris in the hospital in Kaunas: Nėris “took from the pillow a somewhat thick notebook in black covers and asked to publish this diary as her last desire. She knows that Lithuania has cursed her, but believes that the curse will be removed from her once the diary is read”. Gustas then “put the notebook into a bag on his breast and brought it home” and later “gave the diary into the good hands to bring it to the University of Oxford”, asking “not to forget it and when it becomes possible tell to anyone that this diary from Salomėja Nėris resides in the Oxford University library archive”. She also mentions that J.Gustas was on a „professorship in the University of Oxford”.

Father Gustas SDB (his name is spelled out as Gustas sac. Giuseppe in Dizionario biografico dei salesiani) was a godfather and a close family friend to my godmother Regina Janaudytė-Vyšniauskienė (born in Krasnoyarsk in 1956). I have spent the last few years investigating some facts related to Gustas and the missing notebook. One of my important findings was a one-page curriculum vitae that Gustas himself wrote some time between 1939 and 1944 when he returned back to Lithuania from Shillong. There Gustas does not mention anything about Oxford and that is in line with his testimonies in his KGB file stored in the Lithuanian Special Archives (LYA, f. K-1, ap. 58, b. 46373/3). This suggested clearly that Mačiokienė’s testimony and the part about Oxford is at least not accurate. I have approached Oxford University Archives and got confirmation that Gustas was never employed by the university and that any similar handbook was never handed out to the university library.

Recently I became aware of the existence of the Salesian College in Oxford, Crescent Road, Cowley that opened in 1945 and closed in 1970. This is  an important discovery as it could potentially explain what Gustas really meant by Oxford.

I would therefore like to ask for your help checking for the existence of the handbook in the Salesian archives. Although the Salesian College in Oxford is the likely initial destination, I would not rule out that the handbook may have been handed out to some other Salesian institution either in the UK or other country. It would therefore be important to check other Salesian archives, including the central one.

Thank you for your help.

Regards
Džiugas Baltrūnas

2023 m. balandžio 18 d.

Atkeliauja pirmasis atsakymas iš centrinio saleziečių archyvo. Nors apie Sąsiuvinį archyvas jokios informacijos neturi, persiunčia J.Gusto 1939-1940 m. susirašinėjimą su Turino saleziečiais bei 1960 m. pasirašytą raštelį apie J.Gusto mirtį. Tai reiškia, kad praėjo beveik dveji metai, kol žinia apie J. Gusto mirtį pasiekė Vakarus.

2023 m. balandžio 24 d.

Neprarasdamas vilties dėl salezietiško Oksfordo, parašau laišką lietuviams saleziečiams.

Mielas Aleksandrai,

prieš porą metų jums rašiau dėl kunigo Juozo Gusto autobiografijos. Neradau progos to padaryti anksčiau, tačiau norėjau informuoti, kad autobiografiją pavyko rasti. Ją prisegu prie laiško.

Paties J.Gusto autobiografijoje nurodyti duomenys iš esmės sutampa su parodymais, kurios jis davė KGB tardytojams suimtas ir kartu paneigia kelių amžininkų gandus, jog J.Gustas kada nors „profesoriavo” Oksfordo universitete ar Londone neva apsigynė disertaciją „Sanskrito kalbos palyginimas su lietuvių kalba”. Taip pat būtent Oksfordo biblioteka amžininkų buvo minima kaip vieta, kur J.Gustas per „patikimas rankas” perdavė Salomėjos Nėries sąsiuvinį, iš jos paimtą paskutinės išpažinties metu 1945 m. birželį. Kunigas Gustas yra ir mano krikšto mamos Reginos Janaudytės-Vyšniauskienės krikšto tėtis. Nors Regina ir nėra amžininkė, nes tuo metu dar buvo labai maža, tačiau žinią apie sąsiuvinį ir Oksfordą atsineša iš savo tėčio (plačiau žr. https://www.bernardinai.lt/kunigas-juozas-gustas-ir-salomejos-neries-sasiuvinis/), tad prieš galutinai paneigiant faktą, jog J.Gustas kada nors lankėsi Oksforde, norėtųsi pasitikrinti, ar tikrai nėra nieko apie tai išlikę saleziečių archyvuose.

Neseniai sužinojęs, jog 1945-1970 metais Oksforde (Crescent Road, Cowley) veikė saleziečių koledžas, kreipiausi į centrinį saleziečių archyvą ir jo vadovą Don Petr Zelinka SDB. Deja, jokios nei su koledžu susijusios informacijos, nei detalesnės J.Gusto biografijos P.Zelinka pateikti negalėjo. Tad norėjau paklausti jūsų, gal Vilniuje ar Palemone yra išlikę dokumentų apie saleziečių veiklą 1945-1960 metais? Būtų svarbu patikrinti, ar neišliko paties J.Gusto susirašinėjimo su užsienyje esančiais saleziečiais, taip pat galbūt yra fiksuotos kunigo Jono Žemaičio išvykos į užsienį (jūsų puslapyje http://bosko.lt/lietuvoje/ rašoma, kad po rekokupacijos kun. J.Žemaitis vienintelis turėjo teisę išvykti į užsienį, taigi, egzistuoja bent jau teorinė galimybė, kad būtent jis ir išvežė S.Nėries dienoraštį, jeigu tas dienoraštis apskritai buvo).

Pagarbiai

Džiugas Baltrūnas

Netrukus atkeliauja ir atsakymas:

Laba diena.

Apgailestauju bet tokiu informaciju ir tokio archyvo neturim.

Net nezinociau kur nukreipti jusu, jeigu centrinis salezieciu archyvo nepadejo.

Kun Zemaitis mire 2001m. ir mes negavom jokiu dokumentu apie jo veikla.

Palemone pats zinau kad tokiu dokumentu nebuvo, o bendruomene uzdaryta 2014m.

Gaila kad negaliu padeti.

Kun Aleksandras

2023 m. rugsėjo 23 d.

Ištrauka iš mano laiško Battersea saleziečiams:

Recently I became aware of the existence of the Salesian College in Oxford, Crescent Road, Cowley that opened in 1945 and closed in 1970. This may be an important discovery as it could potentially explain what Gustas really meant by Oxford. Earlier this year I contacted Don Petr Zelinka SDB, the director of the Central Salesian Archive on this matter. However, the central archives do not have any information related to the likely stay of Gustas in the United Kingdom. It would therefore be important to know whether it was the Salesian House Battersea which inherited the archive from the Salesian College in Oxford and if it contains any documents, records or other direct or indirect links to Father Gustas.

2023 m. spalio 10 d.

Atsakymas iš Battersea saleziečių:

Dear Dziugas

A most interesting history

Salesian College in Battersea was evacuated to Cowley during WWII returning in 1945

The school was eventually demolished in 2011 to make way for a brand new build on the same site which is now St John Bosco College

All official or historical records would have been transferred to the Provincial House in Bolton. If the notebook was still around it might have gone there

My suggestion would be to email the Provincial Secretary Fr Mervyn Williams to make enquiries  <[email protected] .uk>

Good luck with your search

Nick Potter

Chairmna OSA Battesea