Vilniaus viešojo transporto sopuliai

Šiandien parašiau laišką SĮ „Susisiekimo paslaugos“ direktoriui Vaidotui Antanavičiui. Lauksime atsakymo.

Sveiki, gerb. p. Vaidotai,

esu Džiugas Baltrūnas, 25 metų vilnietis, informatikos magistras, informacinių technologijų specialistas. Taip susiklostė aplinkybės, kad Vilniaus miesto viešuoju transportu beveik kas dieną naudojuosi nuo 2008 m. lapkričio mėnesio. Gyvenu kiek atokiau nuo miesto centro, Bukčiuose, į kuriuos kursuoja  vienintelis 49 maršruto autobusas.

Turbūt sutiksite, kad viešajame transporte esama nemažai problemų – iš tiesų, kur jų nėra. Tačiau didžiausią susirūpinimą kelia tai, kad iš visuomenės  visiškai nesigirdi raginimų jas spręsti, todėl gali pasirodyti, kad didžiąja dalį keleivių esama situacija tenkina, tačiau ši laišką rašau tam, jog parodyčiau, kad taip tikrai nėra. Šiuo metu SĮ „Susisiekimo paslaugos“ problemas sprendžia nebent didindama bilietų kainas arba trumpindama maršrutų darbo laiką, bet jokiais būdais ne siekdama, kad viešuoju transportu naudotųsi ne tik pensininkai, studentai ir asocialūs asmenys, bet ir likusi visuomenės dalis – visų pirma išsilavinę, dirbantys žmonės. Viešojo transporto patrauklumas turėtų tiesioginės įtakos keleivių srauto, taigi, ir surenkamų pajamų, didėjimui.

Deja, šiuo metu situacija yra tokia, kad jaunam dirbančiam žmogui autobusu ar troleibusu pasiekti darbovietę paprasčiausiai yra nepopuliaru. Mitas, kad  viešuoju transportu daugiausia naudojasi tik padugnės, taip pat ne be pagrindo (ne vieną kartą įlipus į autobusą nosį riečia tvaikas nuo tam tikrų asmenų). Turim paradoksalią situaciją: šiuo metu pasigirsta kalbų, kad viešasis transportas jau per brangus ir vidutiniam sluoksniui, tačiau daugumą jo keleivių, kaip ir ankščiau, taip ir dabar, sudaro, atsiprašant, „bomžai“, kuriuos mūsų valstybė remia. Kodėl gi jiems nepanaikinus lengvatų?

Asmeniškai aš už važiavimą viešuoju transportu sutikčiau mokėti ir brangiau, jeigu paslaugos būtų to vertos. Taip atsitiks tik tuomet, kai pagaliau bus išspręstos sisteminės problemos. Kaip tik apie šias problemas jums, kaip įmonės direktoriui, norėčiau užduoti keletą klausimų:

1. Kada bus galima su vienkartiniu bilietu važiuoti ne tiek, kiek veža konkretus autobusas ar troleibusas, bet iki savo kelionės tikslo?

Kiek teko matyti, beveik visuose Vakarų Europos miestuose kaip tik tokie vienkartiniai bilietai ir egzistuoja, tačiau Lietuvoje netgi platesnės diskusijos apie tai nėra buvę. Juk ar yra logikos tame, kad dvi ar tris stoteles važiuojantis keleivis turi mokėti tiek pat, kiek tas, kuris 11 maršruto troleibusu važiuoja iš Pašilaičių į iki pat Antakalnio? Kuo yra kaltas keleivis, kad šalia jo namų nėra „tiesioginio“ transporto, ir jis, norėdamas pasiekti kelionės tikslą, turi atlikti persėdimus, todėl yra priverstas už kelionę mokėti mažiausiai du kartus brangiau? Suprantu, kad tokiam keleiviui lengviausia pasiūlyti įsigyti mėnesinį bilietą, tačiau mane labiausiai domina vienkartinio bilieto kainos ekonominis pagrindimas ir kartu patogumo suteikimas vienkartiniu bilietu besinaudojančiam keleiviui.

2. Ar pakankamai kontroliuojama, kad viešojo transporto vairuotojai laikytųsi tvarkaraštyje numatyto grafiko?

Pilnai pateisinama, jeigu autobusas ar troleibusas į stotelę vėluoja atvykti piko metu dėl transporto spūsčių. Tačiau ypač vakarais vairuotojai linkę net nesustoti stotelėje, jeigu joje nėra žmonių. Tokiu būdu susidaro situacija, kad į kelias paskutines maršruto stoteles atvykstama 5 minutėmis ankščiau, nei numatyta pagal grafiką, o kartais ir dar ankščiau. Tai liečia bent jau tuos autobusų maršrutus, kurių galinėje stotelėje nedirba operatorius, fiksuojantis atvykimo laiką, ar atkarpose, kur niekada nebudi eismo revizoriais.
Paprastas pavyzdys: vakar vakare, grįždamas namo iš Savanorių pr., buvau suplanavęs tokį maršrutą: Savanorių st. 21:35 – 21:44 Ligoninė (22 autobusas), Ligoninė 21:48 – 21:53 Bukčiai (49 autobusas), taigi 4 minučių perėjimui per gatvę ir persėdimui kaip ir turėtų pakakti. Atsitiko taip, kad nuo Savanorių st. iki Ligoninės st. vykau ne su 22 autobusu, kaip buvau suplanavęs, o su 23, kurio grafikas buvo toks: Savanorių st. 21:31 – 21:40 Ligoninė. Taigi, išlipęs Ligoninės st. dabar turėjau ne 4, o 8 minutes persėdimui, bet tiek laukti neprireikė: 49 autobusas į Ligoninės st. atvažiavo 21:42 arba net 6 minutėmis ankščiau nei numatyta pagal grafiką. Vadinasi, jeigu būčiau laikęsis suplanuoto maršruto ir iki Ligoninės st. vykęs su 22 autobusu, persėsti paprasčiausiai būčiau nebespėjęs ir turėjęs beveik pusvalandį laukti kito autobuso. Susidaro išvada, kad planuoti maršrutus (net ir naudojant Optimalaus maršruto paieškos funkciją www.marsrutai.info portale) yra beprasmiška arba bent jau rizikinga, jeigu tarp persėdimui lieka mažiau kaip 10. Turbūt tam galbūt ir ne iš piktos valios skubančiam vairuotojui net į galvą neateina, kad gali atsirasti kažkoks gudročius, kuris Ligoninės st. yra suplanavęs persėdimą.

3. Kada viešojo transporto bilietų įsigijimo sistema taps lankstesnė?

Dabar bilietai išimtinai (išskyrus du SĮ „Susisiekimo paslaugos“ taškus) platinami UAB „Lietuvos spauda” prekybos vietose, jų pat galima įsigyti iš vairuotojo, tiesa, gerokai brangiau. Čia pat keliu klausimą: kodėl bilietai, įsigyjant juos iš vairuotojo, yra brangesni? Ar taip keleiviai skatinami būti „rūpestingais“ ir bilietais pasirūpinti iš anksto, ar čia toks pagalbinis verslas? Aplink mano namus bent dviejų kilometrų spinduliu nėra nei vieno spaudos kiosko, taip pat labai dažniai, grįžtant iš darbo ar kino, spaudos kioskas jau nebedirba, todėl jeigu bilietų neturi „užsipirkęs“ iš anksto, juos esi priverstas brangiau įsigyti iš vairuotojo. Tas pats galioja ir miesto svečiams, kurie lėktuvu, autobusu ar traukiniu į miestą atvyksta jau pasibaigus spaudos kioskų darbo laikui. Neteko būti nei viename Vakarų Europos mieste, kuriame nebūtų bilietų įsigijimo automato. Ar yra tokie automatai planuojami Vilniaus viešojo transporto stotelėse ar pačiame transporte? Turbūt sutiksite, kad praktika, kai vairuotojas kartu dirba ir pardavėju, yra mažų mažiausiai ydinga, nekalbant apie tai, kad nėra jokio ekonominio pagrindo pagrįsti, kodėl perkant iš vairuotojo bilietai yra brangesni. Suprantu, kad šiuo sunkmečio laiku (o kur jūs buvote ankščiau?) naivu būtų tikėtis rasti lėšų bilietų pardavimo automatams įsigyti, tačiau juk yra ir kitų alternatyvų, viena iš jų bilietus platinti prekybos centruose (geras pavyzdys yra mobiliojo ryšio išankstinio mokėjimo kortelės) ir tartis dėl panašių komisinių, kokie yra sutarti su UAB „Lietuvos spauda”.

4. Kada Vilniaus viešojo transporto sistema taps vieninga ir suderinta tarpusavyje?

Dabar situacija yra paradoksali: turime troleibusus (UAB „Vilniaus troleibusai“), autobusus (UAB „Vilniaus autobusai“) ir maršrutinius taksi, kurie konkuruoja tarpusavyje. Tiesa, autobusai su troleibusais konkuruoja mažiau – tik persidengiančiais maršrutais bei išskirtais vardiniais mėnesiniais  bilietais, kurie vieni skirti važiuoti tik troleibusu, kiti tik autobusu, o kiti – ir tuo, ir tuo. Ar niekada nepagalvojote, koks iš tiesų keleiviui skirtumas, kokiu transportu važiuoti? Absurdiška situacija yra su maršrutiniais taksi – skubant arba kol nėra vienkartinio bilieto iki kelionės tikslo, kartais jais keliauti yra pigiau (3 Lt vietoj 4 Lt, jei skaičiuotume, kad važiuojant autobusu turėtume vieną kartą persėsti), tačiau gal jūs žinote, kur rasti maršrutinių taksi maršrutus arba jų kursavimo tvarkaraštį? Man jo niekur rasti nepavyko, todėl atėjęs į stotelę gali kaip tas pats gudročius bandyti lūkuriuoti, gal netyčia atvažiuos kokia „latvija“. Aš suprantu, kad maršrutiniai taksi nėra SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kompetencijoje, tačiau klausiu, ar buvo, yra ir bus daromi kokie nors žingsniai sunaikinti tą konkurenciją ir siekti, kad vienas bilietas galiotų bet kokiai transporto rūšiai. Nesikartosiu, kad taip pat daugumoje tų pačių Vakarų Europos miestų. Tiesa, galima ir iš Kauno pasimokyti, kur maršrutinių taksi tvarkaraščiai yra žinomi ir skelbiami www.marsrutai.info portale.

5. Ko siekiate nesibaigiančiais technologiniais eksperimentais?

Nesibaigiančiais todėl, kad nepaisant jūsų pastangų diegti naujoves, į viešąjį transportą daug kur vėl sugrįžo „krokodilai“ – mechaniniai komposteriai (o kur dar bent kelių rūšių elektromechaniniai ir neveikiantys elektroniniai). Ar nemanote, kad elektroninio bilieto sistemos diegimas užtruko per ilgai? Ar galima tikėtis, kad artimiausiu metu dings „krokodilai“, o elektroniniuose komposteriuose vietoje „Your Company Logo Here“ užsidegs SĮ „Susisiekimo paslaugos“ logotipas? Ne mažiau įdomus klausimas yra apie eksperimentus su planuojamą atvykimo laiką turinčiomis rodyti švieslentėmis Lazdynų ir Spartos stotelėse – idėja galbūt ir gera, tačiau joje yra per daug nežinomųjų: kodėl eksperimentinės švieslentės yra vos keliose stotelėse, kodėl jos pastoviai sumontuojamos ir išmontuojamos, kodėl jos yra tokiam aukštyje (arba atstume nuo stotelės), kad keleiviui reikia gerai pasistengti, norint ką nors įskaityti. Suprantu, kad esate ribojami kvalifikuotų specialistų, lėšų stygiaus, norite apsisaugoti nuo galimų švieslenčių vagysčių ir taip toliau, bet aš tokį eksperimentą, kai norint sutaupyti, švieslentės instaliuojamos ant elektros stulpų, informacijos atvaizdavimui naudojama ne ryški šviesos diodų (LED) švieslentė, kaip yra tuose pačiuose Vakarų Europos miestuose), o personalinio kompiuterio vaizduoklis, pavadinčiau mažų mažiausiai lėšų švaistymu. Ką jau kalbėti apie UAB „Vilniaus troleibusai“ diegtą avarijų registravimo sistemą  arba elektroninio bilieto papildymo internete „naujoves“: „neapmokestintų portalo aptarnavimo mokesčiais paslaugų sąrašas pasipildė papildoma galimybe – atsiskaitymas internetu per elektroninės bankininkystės sistemą registruotiems portalo vartotojams be portalo aptarnavimo mokesčių. Nuo šiol  portalo privatūs ir verslo klientai galės savo e-bilietus pasipildyti nedelsiant [...]“. Suprask, kad UAB „Imox LT“ pamalonino SĮ „Susisiekimo paslaugos“ keleivius, kurie, pasirodo, dar gali būti ne tik privatūs, bet ir verslo.

6. Kaip ruošiamasi gerinti viešojo transporto įvaizdį bei vairuotojų kultūrą?

Atvykus į oro uosta, net ir dabar, kai esame Europos kultūros sostinė, nėra informacijos jokia užsienio kalba, kaip, naudojantis Vilniaus viešuoju transportu, pasiekti miesto centrą, kur įsigyti bilietą, kiek jis kainuoja. Panašu, kad 2 maršruto autobuso vairuotojas kalba tik rusiškai, taip pat mėgsta tik rusišką muziką. Informacijos trūksta ir „vietiniams“ keleiviams – būna, kad troleibusas važiuoja su lentele  „iki 2-ojo parko“, tačiau iš kur man žinoti, kur yra tas 2-asis parkas arba kokiu maršrutu troleibusas iki jo važiuos? Autobusų vairuotojai kartais nusprendžia neatidaryti ne tik priekinių durų, bet ir galinių (nepaisant to, kad prie jų jau stovi keleiviai, pasiruošę išlipti ar įlipti). Kuo toliau, tuo labiau keleivių kontrolės „ekipažas“ pradeda priminti “A komandą” – vyrukus, kurie dabar jau kartais ir po 4 įšoka į autobusą su savo juodaisiais prietaisais ir būtinai tikisi ką nors „sumedžioti“. O kam vargintis ir keleivio prašyti parodyti bilietėlį arba padėkoti, kad jį parodė, jeigu galima ir be žodžių apsieiti (juk ir taip viskas aišku, ką reikia keleiviui daryti)? Palyginimui Vokietijos Deutsche Bahn regioniniuose traukiniuose, kur telpa kelis kartus daugiau žmonių, nei į autobusą ar troleibusą, visą traukinį tikrina tik vienas kontrolierius. Apie vokišką mandagumą turbūt nereikia ir kalbėti.

Problemų, ir klausimų apie jas yra ir daugiau – tai esamų maršrutų optimizavimas, terminuotų bilietų kainų peržiūrėjimas (mano nuomone, kai kurie iš jų yra per brangūs ir todėl nepaklausūs), kai kurių lengvatų naikinimas, baudos už važiavimą be bilieto dydžio keitimas (ką tik dabar svarstys Seimas), parko atnaujinimas (kai kurių autobusų ir troleibusų būklė yra avarinė) ir kt. Taip pat nemanau, kad absoliučiai viskas yra blogai – kartais švariu autobusu su padoriais keleiviais ir šauniu vairuotoju grįžti namo yra tikrai smagu.

Šio laiško tikslas buvo išsakyti konkretaus keleivio poziciją, tačiau esu įsitikinęs, kad minėtos problemos yra svarbios ne tik man, bet ir nemažai daliai kitų keleivių, kurie naudojasi jūsų paslaugomis, todėl norėtųsi iš jūsų sulaukti konstruktyvių atsakymų į laiške keliamus klausimus. Taip pat iš karto noriu jūsų paklausti, ar galėsiu jūsų atsakymus paviešinti savo tinklaraštyje ar kitoje informacinėje priemonėje? Tokiu būdu atsakymai pasieks platesnę auditoriją.

Lauksiu jūsų atsakymo.

Pagarbiai,
Džiugas Baltrūnas