A sample text widget

Etiam pulvinar consectetur dolor sed malesuada. Ut convallis euismod dolor nec pretium. Nunc ut tristique massa.

Nam sodales mi vitae dolor ullamcorper et vulputate enim accumsan. Morbi orci magna, tincidunt vitae molestie nec, molestie at mi. Nulla nulla lorem, suscipit in posuere in, interdum non magna.

The sun on the Oslo fjord

2013-01-22 15.47.21

Computer Science: can you really prove it?

1.    Introduction

I have always believed science is something that has fundamental concepts and what is often called the fundamental or basic sciences, such as physics or biology. Experts from Michigan State University have identified eight fundamental science principles, which form a new basis for teaching science called 8+1 Science[1]. These eight principles are very general concepts about the earth and nature, but they clearly identify primitive entities one can’t neglect. In other words, these are facts, that A. F. Chalmers presumes “to be the claims about the world that can be directly established by careful, unprejudiced use of the senses”[2]. Since I’m representing Computer Science, which is both theoretical and engineering discipline quite far away from these basic concepts, I would like to present my own understanding of science, which I believe is naturally formed by my experience both in the industry and academia and during 18 years of education. My perception of science is both empirical and rational and is based on a few beliefs: 1) something that previously was unknown or unseen 2) can be formally proved 3) is globally accepted by scientific community 4) provides the basis for future evolution and 5) is valid, sustainable, future-proof and therefore and stays relevant for decades. In modern world, where nothing is more constant than the impermanence, some of the previous definitions sometimes become obsolete or at least disputable. And it is obvious: to achieve something extraordinary and unexpected, usually one has to negate statements that were considered a ground truth for many years and go beyond rules and traditions.

To stand up and object can very challenging and I believe this fear comes from the early years when I was taught the importance of existing rules with no option of breaking them and the only existing truth with all existing inventions begin natural derivatives from it. Even if you are brave enough to contradict, you still have to defend your ideas. Although general defense mechanisms are common to most fields of science, traditionally each field has its generally accepted rules and a unique scientific context. What makes Computer Science special is its short history as a formal academic discipline[3] but vast contribution to the human technological progress and the speed of advancements within the field.

In this essay I will elaborate on hypotheses that a lot of research in Computer Science is being done on proprietary infrastructures and popular products, which I call hypes and provide some arguments on why only a few research activities in Computer Science are indeed fundamental concepts and the others are usually created around the technology itself. In this essay I will also try to discuss whether the absence of common sense in Computer Science might be actually coming from the early education.

2.    Learning science from theses and defenses

After finishing my master studies, for a few years I have been involved in supervising bachelor and master students in Computer Science writing their thesis. A topic selection, writing process and thesis defense were constrained by both formal and informal rules. Especially during the master theses defense there were two typical questions coming from the committee: where do you find the science in your thesis and what is unique in your research?  One of my own intermediate thesis defenses ended up with the question what a scientific paper is followed by the answer from the asker himself: it is a paper that cites other scientific papers. Such questions are a common practice to check student’s overall knowledge and understanding. Yet, I find them very fundamental and hard to fulfill for anyone who is or pretends to be a computer scientist. And in fact, these requirements should be common for most of the other disciplines too, since there is a belief that modern science “includes not only methods of pursuing knowledge about the world, but also a social system for critically examining and testing findings and theories (particularly, in scientific forums such as meetings and journals)”.[4]

Years of my academic experience showed that a thesis was typically considered scientific if one of the following was met: a) problems addressed are currently relevant, e.g. electronic signature, b) seriously looking subject that nobody could really understand, c) hypes, such as web 2.0 framework or Online Social Networks and d) something fundamental from math’s, e.g. modal logic system s4. Stepping away from students’ defenses into the international scientific community around Computer Science, evaluation criteria provided by the most of the scientific journals and conferences are no doubt more obvious and objective. However, even the most prestigious conferences accept papers on hot topics (did you know that your Google+ circles can be explained by the attachment theory[5]?) as well as the ones with large datasets – not because of something that is new or unique, but because it is attractive. Variety is of course a good thing, but troubles begin when something published in X journal we automatically start calling a science. Having so much of artificial, pushed or produced science around us becomes crucial to be able to critically evaluate and filter. Isn’t it what we should actually educate students? “If one of the major purposes of schooling is to help students develop an understanding of the various subject matters deemed important by a society, such as mathematics and science, then the definition of ‘understanding’ is important to examine as a way of viewing each discipline intended for schooling…”[1]

During the moments I was asked about the uniqueness of my thesis, spontaneous reply to answer with was: no one has done it before. And this answer is actually a perfectly valid as long as you are sure you are the one. Since I fall to the category of people who tend to doubt in whatever they do, it also means that I naturally hesitate whenever I make an important statement. In Computer Science, not only a scientific papers matter, but so do mailing lists, blog posts, protocol documentations and so on. It means that before making any observation practically you have to crawl the whole Internet followed by the feeling that you could had still missed something. How many lines of text can you compose writing in a way like this?

3.    Open research on top of closed proprietary

I do work in the Resilient Networks project with an aim to address robustness in mobile broadband networks and define measurement metrics to assess different characteristics of the mobile Internet. Within last two decades mobile networks grew and advanced rapidly and according to the recent forecasts, global mobile data traffic will increase 18-fold between 2011 and 2016[6]. This naturally forms a huge community around it of consumers, market players, and, most importantly, researchers. While research groups are usually open in terms of sharing the findings with the community and collaborating with universities and other scientific institutions at the international level, openness is not common among device and network vendors, mobile operators and software development companies. Even though Open Source software development models and other open initiatives remains a popular choice by the players to attract more members from the community, in almost all cases there is a business around them. Many modern mobile devices and networks are now able to talk in standardized, open or widely accepted protocols and languages to provide users integration and sharing features. However, different manufacturers implement standards differently or at least the implementation details are not accessible by general public. Partially closed environment poses interesting challenges for researchers who often have to either figure out the details themselves or leave them uncovered.

One of the activities of Resilient Networks project I’m working on is to deploy several hundreds of small computers all over the Norway and run continuous measurements using all available Norwegian mobile broadband networks. Each node is equipped with four 3G[7] USB[8] modems and one standalone CDMA[9] modem to be able to run measurements on all mobile networks simultaneously. During the last half of the year together with our team members we have put a lot of efforts on both choosing the right board (mini-computer, preferably of affordable price and small size) and type of modems to use. One of our motivations was to choose a modem that is available in outlets for the end-users and therefore lets us to assess measurements from the user’s perspective. At the same time we did some trial measurements of latency (the time it takes for IP[10] packet to travel to the destination and back) and tried to explain our first observations. Those were primarily based on our previous experience and we usually tried to state whether we have seen similar behavior (in terms of RTT[11], time of the day, IP packet size, etc.) or not. If it was something uncommon, we tended to explain it either by something that was changed by an affected mobile broadband network or we called it something strange. We also tried to support our observations based on others’ work in this area and to pinpoint ourselves one or another unique feature of cellular networks as a possible candidate which might have been causing one or another anomaly.

Interestingly, but the described research method, if I can call it so, is perfectly valid as long as the paper does not aim to reveal some physical characteristics, but rather mimic a user’s behavior (which can be also relevant to use-cases in a M2M[12] environment) and show the difference of robustness related parameters in different mobile networks. In other words, observations themselves are considered sufficient enough to share with the community. And in fact it is usually of a high value – once we shared our results with one of the mobile operators, based on our observations the operator made some improvements and our repeated measurements showed significantly better results. This is also a good example of collaboration which important for every scientist: to be visible and influence the changes. But how far can you go by only stating how do things work, without being able to explain – why?

I came for PhD from the industry and therefore practical things we always very important to me. When I leave one or another system or element untouched (i.e. without trying to figure out how it really works, what function it does and how it influences other systems), it was often the case for me I need to come back to it over and over again. In fact, I don’t claim that you need or actually can be an expert of every small piece of the whole infrastructure, but once you know the principles, you also can identify the likely culprit while you try to solve a particular problem. I also believe it is the cognitive joy that drives me towards this deeper investigation and makes me ambitious to come to an essence. It is of course hard to define what the essence is, but from my naïve understanding it is a sort of a starting point that lets you make all your further observations more reasonable.

Returning back to our trial measurements of mobile broadband networks, we were able to back them up with useful information we’ve extracted from the modem during the measurements. The method to obtain such information was previously unknown to us and we have realized that only a very few research groups actually used it to justify their results. The data that we got from the modem also gave us new insights and directions to investigate further. I shall now probably question whether the observations purely based on measurement data and empirical validity are of equal value compared to the facts that are supported by contextual information extracted from the modem. Obviously, the evaluation highly depends on the audience and its expectations, but once explained, observations can no longer be questioned. I find it as a very important aspect of previously mentioned starting point, which enables further advancement.

While it were the modems embedded with a chipset of the particular vendor and containing so called diagnostic mode that helped to extract additional contextual information, there are many more tiers which remain to be analyzed. Cellular networks, including their core and radio parts consist of equipment manufactured by usually one or two vendors, such as Ericsson, Nokia-Siemens and Huawei. Different parts of the infrastructure, such as radio network controllers are configured and adjusted to work with particular environments and the details of configuration parameters are rarely shared with the community. Surprisingly, revealing these details using different probing techniques is also considered a research, which forms a clear boundary between the industry and the scientific community – due to the absence of collaboration efforts it became a norm to do a research which basically tries to disclose the parameters of a particular system.

4.    The unstable hypes

As the information technology industry follows the trends, so the computer scientists do. The reasons can vary, but the most obvious I could think of it the fact that if one product attracts millions of users it is presumed to be interesting for the scientific community as well. In other words, research is going around and trying to catch-up the industry on many popular technologies or solutions, such as smart phones and tablets, mobile apps, social networks, just to name a few. For example, Microsoft Academic Search[13] shows that Social Network, Mobile Device, Next Generation, Cloud Computing are among top 200 keywords in the Computer Science within last five years.

On one hand the interest from the scientific community might be beneficial for the industry, since scientists might have a deeper insight and provide useful inputs, which can lead to future improvements. On the other hand, such interest might look superficial, especially when it comes to commercial closed source products. For example, Estonian guys created Skype within months back in 2003 with proprietary protocol[14], but researchers continue to analyze the application and reverse-engineer the protocol (which is evolving) and “produce” a science out of it until now. It raises very interesting questions. Whom could they cite? Is a commercial application created a few years ago is sufficient enough to be a part of scientific research? Who can guarantee that in v7.0 Skype won’t introduce completely different VoIP[15] protocol, so that all previous research papers will become obsolete?

Another interesting trend is to incorporate the research on a popular phenomenon into a more generic Computer Science related field. For example, this year’s Internet Measurement Conference (IMC2012) had a separate section dedicate for the evolution of Online Social Networks[16] which, taking a generalized approach, is just one of many web pages with large communities around in the Internet and normally I wouldn’t expect them to fall into the context of Internet measurements.

Lastly it is worth noting that a great variety of redundant efforts exist in order to research a system, which the researches do not have access to. For example, in the same IMC2012 conference there was a paper on exploring the Google+ Social Graph and data was collected by crawling “more than 27,556,390 user profiles and 575,141,097 relationship links among users, as well as any publicly available data about the users such as gender, geo-location, and relationship status”[17]. It is of course a respectable effort to collect such large dataset externally, but it would take only hours for a Google employee to extract the same data from the database.

5.    Back to school

It is no doubt that a common sense plays very important role in every scientific discipline, including the Computer Science. The more common sense academia, research and industry communities have, the better are research results. It is also obvious that common sense does not necessarily mean one single true and one could hardly come up with the solution without compromises. I believe three main factors that create some diversity in this common sense. First one is the fragmentation and variety of the technology – having so many options to do the same thing creates frustration for many people. Second factor I would call the awareness of an individual and willingness get into details which sometimes is restricted by the proprietary hardware or software. The third and in my opinion the most important one is something which I call education by profession. I will try to explain it by the fact that in most of the countries within past few years a number of students choosing the Computer Science are decreasing. When I was admitted to Informatics in Vilnius University in 2001, admittance level was increased from 70 to 350 students. For a few years it remained similar, while after an ongoing reform of the educational system number of students started decreasing. It was kind of phenomenon, since the demand of software engineers and other experts in IT was constantly increasing and it still remains high. Why did students choose other fields, especially social sciences, while they were ensured with a confortable settling for at least a decade?

My nine years in the university, six of which I’ve spend as a student and remaining three as a lecturer make me think there is a general belief among school graduates that Computer Science is something so common to most of us that it is not worth studying as a discipline. People tend to think that if there exists a vast majority of users who actually use computers, mobile phones and technology around it, there is no point of studying Computer Science, since people tend to think that most of the technological attributes are to be considered as given. It is still unclear where such opinion is coming from, but one of the possible explanations can fact that some ten years ago one could hardly afford buying a powerful personal computer or handheld device and therefore it was of limited users that could actually hack the software. Nowadays it has completely changed and despite of the work-force demand in the marked, Computer Science students show lack of motivation and this is already a consequence of the requirements alleviated by the universities for Computer Science students. Stricter admission requirements and a lower number of students admitted contribute to increased quality and a natural competition motivates students.

6.    Conclusion

The industry of Information Technology will continue growing and it will attract more and more computer scientists. Taking into account the speed of innovation and overall advancement in the technology it would by odd to say that Computer Science will mature as a discipline within an upcoming decade and every paper will really prove something. But an increased level of common sense, more open technology and less hyped, motivated students and the general awareness is the very important criteria towards creating a higher quality in Computer Science and making it more fundamental.

This essay was submitted for the MNSES9100 (Science, ethics and society) course at UiO (Fall 2012).

[1] Schmidt, W. et al. Towards Coherence in Science Instruction: A Framework for Science Literacy. Michigan State University. October 2011.

[2] Chalmers, A. What is this thing called science? 3rd. Edition. Open University Press. 1999.

[3] Davis, G.B., 2006, in IFIP International Federation for Information Processing, Volume 214, The Past and Future of  Information Systems: 1976-2006 and Beyond, eds. Avison, D., Elliot, S., Krogstie, J., Pries-Heje, J., (Boston: Springer),  pp. 11-25.

[4] Lang, G. Why science did not develop in China: a historical comparison with Europe. In China News Digest (CND), June 19, 1998.

[5] Gong, N.Z., et al. 2012. Evolution of social-attribute networks: measurements, modeling, and implications using Google+. In Proceedings of the 2012 ACM conference on Internet measurement conference (IMC ’12). ACM, New York, NY, USA, 131-144.

[6] Cisco Visual Networking Index: Global Mobile Data Traffic Forecast Update, 2011–2016. Cisco, 2012.

[7] 3G, short for third Generation, is a term used to represent the 3rd generation of mobile telecommunications technology.

[8] Universal Serial Bus (USB) is an industry standard that defines the cables, connectors and communications protocols used in a bus for connection, communication and power supply between computers and electronic devices.

[9] Code division multiple access (CDMA) is a channel access method used by various radio communication technologies.

[10] Internet Protocol

[11] Round-trip time (RTT) is the length of time it takes for a signal to be sent plus the length of time it takes for an acknowledgment of that signal to be received.

[12] Machine to machine (M2M) refers to technologies that allow both wireless and wired systems to communicate with other devices of the same ability.

[13] http://academic.research.microsoft.com/

[14] Huang, T.Y., Huang, P., Chen, K.T., Wang, P.J.: Can Skype be more satisfying? A QoE-centric study of the FEC mechanism in the internet-scale VoIP system. IEEE Network (2010).

[15] Voice over IP (VoIP, or voice over Internet Protocol) commonly refers to the communication protocols, technologies, methodologies, and transmission techniques involved in the delivery of voice communications and multimedia sessions over Internet Protocol (IP) networks, such as the Internet.

[16] http://www-net.cs.umass.edu/imc2012/program.htm

[17] Magno, G., Comarela G., Trumper D., S., Cha M., Almeida V. New Kid on the Block: Exploring the Google+ Social Graph. Usenix/ACM SIGCOMM Internet Measurement Conference (IMC’12).

77 dienos Osle: įrodyk, kad esi ne kupranugaris

Kartais pagalvoju, kad laimingesni yra tie, kurie neturi ko prarasti. Kalbu apie emigrantus, kurie, kaip pastaruoju metu mėgstama plačiai nušviesti, Lietuvoje palikę šeimą ir namus su vienu lagaminu į svečią šalį atvyksta laimės ieškoti. Laimingesni jie todėl, kad neturi objektyvios pagundos žvalgytis atgal – ten, kur nebuvo darbo, arba jis buvo prastai apmokamas. Jokiais būdais nenoriu teigti, kad bent vieno emigranto pirmuosius mėnesius nekamuoja tėvynės, šeimos ir namų ilgesys – kamuoja, tik, kaip jie patys sako, laikinai. Vis dėl to manau, kad profesinė emigracija, kuriai save turėčiau priskirti, yra nė kiek ne mažiau sudėtinga nei tą, kuri buvo vedama geresnio gyvenimo. Pabandysiu paaiškinti, kodėl.

Į Norvegiją atvykau po kelerių metų paieškų, kurių metu bandžiau sau atrasti galimybę tobulėti. Nepaisant to, kad stebuklas įvyko ir čia esu vienaip ar kitaip savo srities neblogai apmokamas doktorantas puikioje mokslinių tyrimų laboratorijoje bei pagaliau turiu tą išsvajotą šansą investuoti į save, prarasti, iš tiesų, buvo ką. Vienintelis subtilus šios istorijos dalykas – praradimo supratimas ateina po fakto. Ir, kaip gyvenime neretai nutinka, po prašviesėjimo seka nusivylimas supratus, kaip vis dėlto gerai buvo ten, namie. Ir buvęs gerai apmokamas darbas, kuriame pastaruosius metus radosi nemažai trinties, patampa mielas, ir Vilniaus miesto pakraštyje esantis butukas atrodo jaukiausias pasaulyje, ką jau kalbėti apie gimines, draugus, kaimus ir  seilę, kuri varva gaudant žinias iš „Tebūnie nakties“, Domanto Razausko turo po Lietuvą, „Purpurinio vakaro“ ir kitų mylimų renginių, kurie, būnant namie, atrodė natūralūs.

Vienintelis būdas nepasiduoti nostalgijai – vyti panašias mintis šalin, džiaugtis šia diena, rasti papildomos veiklos ir pan. Viskas būtų kaip ir neblogai, jeigu naujoji kasdienybė būtų bent kiek panaši į tą, kuri palikta namie. Deja, bet stengiantis tiesiog gyventi, už kampo tyko įvairiausi netikėtumai, kurių visuma ir suformuoja dar vieną iššūkį – realybę, su kuria reikia susigyventi. Gyvenimiška patirtis šiuo atveju nedaug tegelbėja – svetimoje šalyje esi eilinis svečias, kur, nepaisant formuojamų stereotipų apie aukštą kultūrą, moralą ir paslaugumą, niekas ir nieko ant jokios lėkštutės nepadės ir nesuteiks psichologinės pagalbos, jei trečią mėnesį kainos vis dar atrodo kosminės, buto (arba aukso puodo rūsyje) paieškos kodiniu pavadinimu ikke røyk og ikke husdyr trunka du mėnesius, o atlyginimas pervedamas ne į norvegišką, bet į lietuvišką sąskaitą. Kai bandau paklausti savęs, kodėl atsitiko taip, kad nebegaliu sau leisti nė pusės tiek, kiek galėjau Lietuvoje, kodėl niekaip nepavyksta prisijaukinti miesto ir jaustis bent kiek savu, atsakymo suformulavimą norom nenorom atodūsiu tenka nustumti ateičiai. Po antro atodūsio ateina išganinga mintis – sveiki atvykę į Oslą.

Jei pirmą ar antrą mėnesį dar buvo galima save raminti, kad „įsivažiuosiu“, „apsiprasiu“, tai trečią tiesiog tenką viską pradėti vertinti blaiviai ir realiai. Įdomiausia yra tai, kad esant aplinkybėms, kai nėra kito pasirinkimo, kaip tik susitaikyti su realybe, pamažu užsigrūdini ir tampi atsparesnis įvairiems už to paties kampo esantiems siurprizams. Niekada negalvojau, kad 16 kv. m. „apartamentas“ beveik visai vasarai pataps tiesiog namais, kad patapsiu aludariu, kad kada nors būsiu paklaustas, ar darbą (Norvegijoje) radau ne per pažįstamus, kad valgant žuvies pirštelius, makaronus, tuną, bei avienos faršą ir daržoves iš arabo, galima prasisukti ganėtinai pigiai, kad tiek džiaugsmo suteiks maudynės ežere ir alaus skardinė po jų, aplink kurį skuta koks šimtas sveikuolių norvegų, kad ieškodamas buto aplankysiu nemažą dalį miesto bei suprasiu, jog ir norvegams kartais yra žmogiškai sunku iš n nuomininkų išsirinkti tą vienintelį. Tokiu būdu ateina suvokimas, jog džiaugsmas galimybe gyventi kiek kitaip, neįprastai, ne pagal vadovėlį, yra toks pats tikras, nesvarbu, ar esi namie, ar toli nuo jų.

Tokia ta neišvengiama emigranto dalia – įrodyti, kad neesi kupranugaris!

Palaitis Message Service

„Tai nėra tiesiog informavimas žmonių SMS žinutėmis. Būtų pagal žmogaus, telefono turėtojo buvimą teritorijoje, konkrečią buvimo vietą nusiunčiama žinutė, bet ne SMS, o tokia žinutė, kad net miegodamas žmogus išgirstų, jinai speciali, su informacija, ką toliau veikti“, – aiškino ministras.

Pone ministre, gal paaiškintumėte, kas gi tai per speciali žinutė už 15M Lt ir kuriems specialistams jūs tai įrodinėjote? O gal vis dėlto SMS? Ar pats susimaišėt?

Kelių policija: Vilniuje veikia tik dalis greičio matuoklių

Vilniuje šiuo metu veikia tik dalis mieste įrengtų greičio matuoklių, teigia sostinės policijos ir savivaldybės atstovai.

  1. Policijos atstovai taip pat pabrėžia, kad pašalinus techninius nesklandumus policija tirs greičio matuoklių užfiksuotus kelių eismo taisyklių pažeidimus.
  2. Policijos atstovai taip pat pabrėžia, kad pašalinus techninius nesklandumus policija tirs greičio matuoklių užfiksuotus kelių eismo taisyklių pežeidimus.
  3. Policijos atstovai taip pat pabrėžia, kad pašalinus techninius nesklandumus, policija tirs greičio matuoklių užfiksuotus Kelių eismo taisyklių pežeidimus.


  1. Pasak Vilniaus apskrities Kelių policijos valdybos viršininko Vytauto Černevičiaus, sostinėje sumontuoti dviejų rūšių greičio matuokliai, tačiau veikia tik vienos rūšies. Jo teigimu, dalies matuoklių gedimus žadama artimiausiu laiku pašalinti.
  2. Pasak Vilniaus apskrities kelių policijos valdybos viršininko Vytauto Černevičiaus, sostinėje pastatyti dviejų rūšių greičio matuokliai, tačiau veikia tik vienos rūšies. Jo teigimu, dalies matuoklių gedimus žadama artimiausiu laiku pašalinti.
  3. Pasak Vilniaus apskrities Kelių policijos valdybos viršininko Vytauto Černevičiaus, sostinėje veikia dviejų rūšių greičio matuokliai, tačiau veikia tik vienos rūšies. Jo teigimu, dalies matuoklių gedimus žadama artimiausiu laiku pašalinti.


  1. „Yra dvi rūšys. Veikia 12 matuoklių, kurie susiję su šviesoforų sistema. (…) Tai dėl šių matuoklių yra pasirašytos sutartys, ir mums nurodyta su jais dirbti. Ir duomenys iš šių matuoklių ateina pas mus. Tik šiuo metu dėl kai kurių matuoklių įmonė derina ryšį“, – BNS sakė V.Černevičius.
  2. "Yra dvi rūšys. Veikia 12 matuoklių, kurie susiję su šviesoforų sistema. (…) Tai su šitais matuokliais yra pasirašytos sutartys, ir mums nurodyta su jais reikia dirbti. Ir duomenys iš šių matuoklių ateina pas mus. Tik šiuo metu dėl kai kurių matuoklių įmonė derina ryšį", – BNS sakė V.Černevičius.
  3. "Yra dvi rūšys. Veikia dvylika matuoklių, kurie susiję su šviesoforų sistema. <…> Dėl šių matuoklių pasirašytos sutartys, ir mums nurodyta su jais dirbti. Ir duomenys iš šių matuoklių ateina pas mus. Tik šiuo metu dėl kai kurių matuoklių įmonė derina ryšį", – BNS sakė V.Černevičius.


  1. Kiti matuokliai, dėl kurių priežiūros sostinės savivaldybė yra nutraukusi sutartį su bendrove "Urbico", Vilniuje neveikia.
  2. Tuo metu kiti matuokliai, dėl kurių aptarnavimo sostinės savivaldybė yra nutraukusi sutartį su bendrove „Urbico“, Vilniuje neveikia.


  1. „Sutartis su įmone „Urbico“, kuri vienintelė buvo įdiegusi greičio matuoklių sistemą ir kurioje šiandien yra 7 greičio matuokliai, neveikia. Kadangi paslauga buvo neteikta daugiau nei pusę metų, savivaldybė nutraukė šitą sutartį ir skelbs naują konkursą, naujos kokybės konkursą“, – teigė sostinės vicemeras Vidmantas Martikonis.
  2. "Sutartis su įmone "Urbico" negalioja, ji vienintelė buvo įdiegusi greičio matuoklių sistemą, joje šiandien yra septyni greičio matuokliai. Kadangi paslauga neteikta daugiau nei pusę metų, savivaldybė nutraukė šitą sutartį ir skelbs naują konkursą, naujos kokybės konkursą, – teigė sostinės vicemeras Vidmantas Martikonis.
  3. "Sutartis su įmone "Urbico" neveikia, kuri vienintelė buvo įdiegusi greičio matuoklių sistemą, ir kurioje šiandien yra 7 greičio matuokliai. Kadangi buvo neteikta daugiau nei pusę metų, savivaldybė nutraukė šitą sutartį ir skelbs naują konkursą, naujos kokybės konkursą", – teigė sostinės vicemeras Vidmantas Martikonis.


  1. – Ta paslauga nėra labai pigi, "Urbico" mokėdavome 80 tūkst. litų per mėnesį, dabar kaip žinome, keliuose pastatytą vieną matuoklį išlaikyti kainuoja tik apie 1,5 tūkst., o mes mokėdavome apie 10 tūkst. Sąnaudos bus gerokai mažesnės."
  2. „Ta paslauga nėra labai pigi, „Urbico“ mokėdavom 80 tūkst. litų per mėnesį, tai dabar kaip žinom, keliuose pastatyto 1 matuoklio išlaikymas kainuoja tik apie 1,5 tūkst., o mes mokėdavom apie 10 tūkst. Sąnaudos bus žymiai mažesnės“, – sakė vicemeras.

Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos viršininkas Gintaras Aliksandravičiaus penktadienį spaudos konferencijoje pabrėžė, kad pareigūnai kelių eismo pažeidimus vis dėl to ištirs.

  1. „Yra iškilę tam tikrų nesklandumų, matuokliai veikia, ir galiu tik patvirtinti, kad kol kas, ne dėl policijos kaltės, tie duomenys nėra gaunami, bet jie yra fiksuojami, ir kai tik bus pašalinti tie nesklandumai, policija, be abejo, visus duomenis surinks, ir pažeidimai bus tiriami“, – sakė G.Aliksandravičius.
  2. "Yra iškilę tam tikrų nesklandumų, matuokliai veikia, ir galiu tik patvirtinti, kad kol kas, ne dėl policijos kaltės, tie duomenys negaunami, bet jie fiksuojami, ir kai tik bus pašalinti tie nesklandumai, policija, be abejo, tuos visus duomenis surinks, ir tie pažeidimai bus tiriami", – sakė G.Aliksandravičius.
  3. "Yra iškilę tam tikrų nesklandumų, matuokliai veikia, ir galiu tik patvirtinti, kad kol kas, ne dėl policijos kaltės, tie duomenys nėra gaunami, bet jie yra fiksuojami, ir kai tik bus pašalinti tie nesklandumai, policija, be abejo, tuos visus duomenis surinks, ir tie pažeidimai bus tiriami", – sakė G.Aliksandravičius.


  1. Pasak V.Martikonio, patvirtinus sostinės biudžetą planuojama skelbti be priežiūros likusių greičio matuoklių aptarnavimo konkursą.
  2. Pasak V.Martikonio, patvirtinus sostinės biudžetą planuojama skelbti be priežiūros likusių greičio matuoklių priežiūros konkursą.

„Biudžetas vasario mėnesio pradžioj turėtų būti patvirtintas, tada konkursas skelbiamas, geriausiu atvejų metų gale naujos kokybės kontrolė pas mus ateitų“, – kalbėjo Vilniaus vicemeras, pasak kurio, matuokliai gatvėse nebėra būtini.

Pasak jo, „vairuotojai pakankamai civilizuotai važinėja“, todėl greičio matuokliai nėra būtini.

BNS, 2010-01-08 (šaltinis: delfi.lt pranešimas, remiantis 15min.lt, bernardinai.lt, diena.lt pranešimais)

Vilniaus miesto viešojo transporto ž-bilietas

Esu rašęs apie Vilniaus viešojo transporto sopulius. Šiandien netikėtai straipsnio komentaruose atsinaujino diskusija, nors straipsniui jau tuoj bus metai. Tik ar per tuos metus kas nors iš esmės pasikeitė? Na, nebent tai, kad ant troleibusų atsirado lipdukas „dviračiui-ne“.

Ta proga norėčiau pasidalinti vakar dienos istorija apie ž-bilietą. Vakar vakare iš baseino teko grįžti viešuoju transportu. Kadangi protestuoju prieš vienkartinio e-bilieto (su galimybe važiuoti iki kelionės tikslo) nebūvimą, o norint nusigauti iki namų, reikalinga pakeisti autobusą, „mušu“ tik vieną bilietą, taip antrą kelionės dalį važiuodamas „zuikiu“. Taigi vakar, įlipęs į pustuštį 49 autobusą, dairiausi ne „krokodilo“, o tiesiog prisėsti, kai iš pirmo žvilgsnio šiek tiek bomžą primenančio vyriškio sulaukiau pasiūlymo paimti jo „išmuštą“ vienkartinį bilietą. Mandagiai atsisakiau, tačiau po jo pakartotinio raginimo „aš gi jau lipu, imk“, paėmiau. Apėmė keistas jausmas: iš vienos pusės, graužė sąžinė dėl to, kad minėtame straipsnyje apie sopulius mano niūriai piešti bomžai šį kartą pasirodė visiškai kitomis spalvomis ir kad apskritai be reikalo su išankstiniu nusistatymu nuvertinu žmones, o iš kitos pusės – įdomi mintis:  jei  negali veikti e-bilietas, pasirodo, kad alternatyva gali būti žmogiškasis arba ž-bilietas.

Ir pabaigai – trieilis:

Suprantu, kad ir „zuikis“, ir ž-bilietas yra nelegalu,
tik ar 21 mln. litų, paleistų vėjais, yra legalu?
V. Antanavičiui linkiu patapti  Informacinių technologijų skyriaus vadovu.

Papildyta: nemažai detalių atskleidžia Vilniaus m. savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos 2009-10-22 atlikta audito ataskaita DĖL SĮ „SUSISIEKIMO PASLAUGOS“ ESANČIOS ŽOLYNO G. 15, VILNIUJE SUTARČIŲ, SUSIJUSIŲ SU PROJEKTO „ELEKTRONINIO BILIETO VIEŠAJAME TRANSPORTE IR KELEIVIŲ INFORMAVIMO SISTEMOS SUKŪRIMAS“, SUDARYMU IR VYKDYMU, AUDITO. Taip pat svarbu tai, jog pradiniame etape projektas turėjo baigtis 2007-07-11, bet vėliau greičiausiai buvo pratęstas iki 2008-03-31. Įdomiausia būtų sužinoti, kaip atrodė pati sutartis tarp projekto vykdytojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir ES struktūrinių fondų lėšų skirtstytojo ir kokiomis sąlygomis projekto vykdytojas privalo grąžinti gautas fondo lėšas, jeigu projektas neįgyvendinams laiku.

Pasiūlymai VU MIF Informatikos katedros individualių darbų atlikimui

Jau buvau rašęs savo VU MIF Informatikos katedros persitvarkymo pasiūlymus. Šį kartą vėl suku laikrodį atgal ir į dienos šviesą iškeliu pasiūlymus individualių darbų atlikimui, kuriuos surašiau su Andriaus pagalba. Šie pasiūlymai buvo patekti 2009-09-28, tačiau nespėti išdiskutuoti tą pačią dieną vykusiame katedros posėdyje.

1. Pertvarkyti individualių darbų reikalavimus, juos supaprastinant ir padarant aiškesniais tiek vadovams, tiek studentams
2. Nustatyti, kas gali būti bakalauro ar magistro darbo baigiamojo darbo vadovu.
3. Atsižvelgiant į katedros darbuotojų vykdomų mokslinių tyrimų (publikacijų) tematiką, darbuotojų kompetenciją, sudaromos ir viešai paskelbiamos tyrimų sritys (šis sąrašas yra tik pavyzdinis ir besiremia oficialiai skelbiama informacija apie Informatikos katedros tyrimo sritis):

3.1. Neuroniniai tinklai, dirbtinis intelektas, objektų atpažinimas, robotai.
3.2. Programų sistemų inžinerija.
3.3. Klaidas taisantys kodai, kriptografija.
3.4. Matematinis modeliavimas ir vizualizacija, algoritmų sudėtingumas.
3.5. Programavimo kalbos ir sistemos, jų semantika.
3.6. Paskirstyti skaičiavimai.
3.7. Matematinė logika, loginiai teoremų įrodymai.
3.8. Lietuviški rašmenys skaitmeninėje erdvėje.
3.9. Žiniatinklo sistemos ir karkasai, el. komercija.
3.10.Kompiuteriniai ir mobilūs tinklai.
3.11.Elektroninis parašas.
3.12.Reliacinės ir objektinės duomenų bazės.

4. Kiekviena iš tyrimų sričių turi paskirtą vadovą (kuratorių) su atitinkamu moksliniu ir pedagoginiu laipsniu bei tyrimų srityje dirbančius kelis katedros darbuotojus. Tam tikrais atvejais vienas darbuotojas gali dirbti keliose tyrimų srityse.
5. Kiekvienais metais peržiūrėti esamas ir įvardinti prioritetines tyrimų sritis siekiant, kad tiek tyrimų sritis, tiek joje atliekami tyrimai bei studentų baigiamieji darbai būtų aktualūs, vengti baigiamųjų darbų temų pasikartojimo.
6. Inicijuoti ir organizuoti ilgalaikius projektus, į kuriuos būtų įtraukti studentai ir kurie galėtų būti projekte dirbančių studentų baigiamųjų bakalauro ar magistro darbų pagrindas.
7. Atsisakyti kursinių darbų bei profesinės praktikos magistrantams.
8. Šeštojo bakalauro ir pirmojo magistro semestrų metu Informatikos katedros studentams yra organizuojami seminarai:

8.1. Pirmasis seminaras. Kaip rašyti mokslo tiriamąjį darbą: formalūs reikalavimai (struktūra, reikalavimai literatūros šaltiniams, kur ieškoti mokslinių straispnių), konkrečių tyrimo sričių specifika, kelių pavyzdinių darbų pristatymas.
8.2. Antrasis seminaras. Tyrimo sričių pristatymas: kiekvienos srities aktualumas, atliekami tyrimai. Pristato tyrimų sričių vadovai.
8.3. Trečiasis-šeštasis seminarai. Kiekvienos iš tyrimų sričių apžvalga, galimų baigiamųjų darbų temų pristatymas.

9. Šeštojo bakalauro ir pirmojo magistro semestrų pabaigoje studentai renkasi tyrimų sritį bei baigiamojo darbo temą.
10. Baigiamiesiems bakalauro darbams formuluojamos konkretesnės temos ar tematikos, o magistrantai skantinami temą konkretinti patys.
11. Kiekviena tyrimų srits turi studentams prieinamą interneto tinklalapį, kuriame skelbiamos tyrimų srityje dirbančių katedros darbuotojų publikacijos, ankstesnių metų studentų darbai (pasinaudojant VU IS duomenų baze), taip pat nuorodos į su tyrimo sritimi susijusius šaltinius.
12. Kiekviena tyrimų srities grupė turi el. pašto konferenciją, į kurią įtraukiami tyrimų sritį pasirinkę studentai. Tokiu būdu studentams suteikiama galimybė konsultuotis ne tik su savo darbo vadovu, bet ir kitais jo tyrimo srityje dirbančiais katedros darbuotojais bei studentais.
13. Kursiniai ir magistro projektiniai bei baigiamieji darbai ginami komisijoje, sudarytoje iš darbuotojų, dirbančių atitinkamoje tyrimų srityje, gynimų metu organizuojama dalykinė diskusija, pateikiami siūlymai, kaip ginamas darbas turėtų būti tobulinamas.
14. Komisijos nariai prieš baigiamųjų gynimą būna susipažinę su ginamais darbais (visuose baigiamuosiuose darbuose gali būti reikalaujama pateikti išsamesnę darbo santrauką).
15. Gynimus organizuoti auditorijose su audiovizualinėmis priemonėmis.
16. Geriausiems studentams suteikti galimybę išspausdinti su baigiamojo darbo tema susijusią publikaciją bei gauti rekomendacijas, o geriausius baigiamuosius darbus pristatyti viešame seminare, kuriame galėtų dalyvauti visi fakulteto studentai.
17. Organizuoti geriausių baigiamųjų darbų konkursus.

Extracting raw bytes from pcap file

If you have a pcap file, which is captured with tcpdump -w dump.pcap, and want to extract transport level protocol (TCP, UDP or other) bytes from each packet, task might not be as trivial as it seems. I ended up with the solution which uses tshark command line program, which is a part of Wireshark Network Analyzer package.

1. Disable application level protocol (in my case it was GTP), so that its dissector is never called, hence packet is interpreted as raw TCP or UDP packet:

$ echo gtp > ~/.wireshark/disabled_protos

2. For each packet, print its hexadecimal representation of bytes and save it to file. I also used read filter which takes only GTP’ Data Record Transfer Request packets and prefixed each packet with its frame number:

$ tshark -r dump.pcap -R 'frame[48:1] == FC' -T fields -e frame.number -e data > packets

3. For each packet, convert its hexadecimal representation of bytes to „real“ bytes and write it to file named pct/[frame number]. I only took just some of them since I wanted to extract every charging data record (which is prefixed by it’s length) from each Data Record Transfer Request:

$ awk '{data=substr($2, 27); while (length(data) > 0) {len=strtonum("0X" substr(data, 1, 4)); cdr=substr(data, 5, len*2); for(i=1;i<=length(cdr);i+=2) {printf("%c", strtonum("0x" substr(cdr, i, 2))) > "pct/"$1}; data=substr(data, 4+len*2+1)}}' packets

Binding Oracle nchar and nvarchar2 variables from PHP

PHP OCI8 extension does not support binding nchar/nvarchar2 variables as it always uses SQLCS_IMPLICIT for the character set form. With the help of UNISTR function, we can encode Unicode characters as ‘\xxxx’ where ‘xxxx’ is the hexadecimal value of a character in UCS-2 encoding format. UNISTR function returns a string in the national character set which all of our nchar, nvarchar2 or nclob columns have.

At PHP, initially we need to convert our string to the form that UNISTR function would understand. For this purporse we use iconv routines to convert our string to UCS-2BE character set and then translate each character to ‘\xxxx’ form. Then we surround each ncharor nvarchar2 bind variable (which might be either a table column or PL/SQL function or procedure parameter) with UNISTR function.

Below is an example which inserts a row into a table with nvarchar2 data.

function utf82unistr($s, $charset='UTF-8') {
  $cs = 'UCS-2BE';
  $s = iconv($charset, $cs, $s);
  $us = '';
  for ($i = 0; $i < iconv_strlen($s, $cs); $i++) {
    $c = iconv_substr($s, $i, 1, $cs);
    $us .= '\\' . bin2hex($c);
  return $us;
$conn = OCILogon("user", "pass", "db");
if ($conn == false){
  die(print_r(OCIError($conn), true));
// utf-8 encoded text: Здравствуй, Мир
$text = "\xd0\x97\xd0\xb4\xd1\x80\xd0\xb0\xd0\xb2\xd1\x81\xd1\x82\xd0\xb2\xd1\x83\xd0\xb9\x2c\x20\xd0\x9c\xd0\xb8\xd1\x80";
$text = utf82unistr($text);
$stmt = OCIParse($conn, "INSERT INTO tbl(ncol) VALUES(UNISTR(:utxt))");
OCIBindByName($stmt,":utxt", $text, 4000);
if (!OCIExecute($stmt)) {
  die(print_r(OCIError($stmt), true));



Mazsalacas novadā it kā nokritušais meteorīts bijis mobilo sakaru operatora SIA „Tele2“ organizēts inscenējums, apliecināja uzņēmuma mārketinga un tirdzniecības direktors Jānis Spoģis.


Latvijos „Tele2” marketingo ir prekybos direktorius Janis Sprogis teigia, kad bendrovė susijusi su „meteoritu” Mazsalacos apskrityje (Latvija), praneša DELFI.lv.


Bendrovės rinkodaros direktorius Janis Spurgis agentūrai LETA sakė, kad šiuo projektu siekta pasauliui parodyti, kad Latvija gali būti įdomi ne tik dėl krizės.


Kaip jau pranešta, meteoritas, neva nukritęs Mazsalacos apylinkėse ir sukėlęs didelį ažiotažą, iš tikro buvo mobiliojo ryšio operatorės „Tele2“ reklamos akcija. Tai spaudos konferencijoje pirmadienio vakarą pranešė „Tele2“ rinkodaros direktorius Janis Spruogis.